Gaurometis – energingas augalas, patinkantis žmonėms ir bitėms

Bo­ta­ni­ka

Gau­ro­me­tis – nak­vi­ši­nių šei­mos, gau­ro­me­čių gen­ties au­ga­las. Gau­ro­me­tis – dau­gia­me­tis, iki 150 cm aukš­čio užau­gan­tis žo­li­nis au­ga­las. Stie­bas vir­šū­nė­je kiek ša­ko­tas, ap­va­lus, pli­kas. La­pai pra­žan­gi­niai, lan­ce­tiš­ki, pa­na­šūs į žil­vi­čio la­pus. Žie­dai iki 3 cm skers­mens, ne­tai­syk­lin­gi, su­si­tel­kę il­go­se ke­kė­se stie­bo vir­šū­nė­je. Vai­nik­la­piai švie­siai ro­ži­niai. Žy­din­tis au­ga­las sklei­džia ma­lo­nų me­daus-ro­žių kva­pą. Vai­sius – 4–9 cm il­gio, ankš­ta­ros pa­vi­da­lo dė­žu­tė. Sėk­los smul­kios, pail­gos. Jos su gau­rais-pū­kais ga­li to­li nu­skris­ti. Au­ga­las su­bran­di­na de­šim­tis tūks­tan­čių sėk­ly­čių. O vė­jas gau­rus- pū­kus per­ne­ša dau­gy­bę ki­lo­met­rų. Iš gau­ro­me­čio gau­rų ga­li­ma pri­si­kimš­ti pa­gal­vė­les. To­kios pa­gal­vė­lės su­tei­kia svei­ka­tos au­sims, o mie­gant lan­ko gra­žūs sap­nai.

Gau­ro­me­čiai žy­di bir­že­lį-rug­sė­jį. Au­ga sky­ni­muo­se, miš­kuo­se, kir­ti­muo­se. Gau­ro­me­tis pa­lan­kio­se vie­to­se be var­go pri­si­tai­ko. Mėgs­ta ap­leis­tas dir­vas, gais­ra­vie­tes. Au­ga tan­kiais są­ža­ly­nais. Už­gož­da­mas ki­tus, men­kes­nius au­ga­lus. Ta­čiau ne­mėgs­ta smar­kes­nių kon­ku­ren­tų. Plo­tui apau­gus krū­mais ar me­džiais, gau­ro­me­čiai daž­niau­siai iš­nyks­ta.

Is­to­ri­ja

Gau­ro­me­čio ar­ba­ta yra vie­na iš se­niau­siai ži­no­mų ar­ba­tų Ry­tų Eu­ro­po­je. Ši ar­ba­ta bu­vo po­pu­lia­ri vie­nuo­ly­nuo­se. Mat vie­nuo­liams ne­bu­vo lei­džia­ma mė­gau­tis to­ni­zuo­jan­čia juo­dą­ja ar­ba­ta ar ka­va.

XVIII am­žiu­je Ru­si­jo­je gau­ro­me­čio ar­ba­tą im­ta ga­min­ti kaip pa­kai­ta­lą ža­lia­jai ar­ba­tai. Ši ar­ba­ta ga­vo Ko­por­jes ar­ba­tos pa­va­di­ni­mą nuo mies­te­lio Ko­por­je, esan­čio ne­to­li Sankt Pe­ter­bur­go.

Ska­niau­sia – fer­men­tuo­ta gau­ro­me­čio ar­ba­ta. Ar­ba­tos pa­ruo­ši­mas pa­na­šus į ža­lio­sios ar­ba­tos pa­ruo­ši­mą. Mai­go­ma. Fer­men­tuo­ja­ma. Pa­bai­go­je fer­men­ta­ci­ja stai­giai bai­gia­ma aukš­tes­nė­je tem­pe­ra­tū­ro­je.

Ža­lia­vos pa­ruo­ši­mas

Pap­ras­čiau – su­džio­vin­ti gau­ro­me­čio žo­lę. Tei­sin­gai su­džio­vin­ta gau­ro­me­čio žo­lė pa­na­ši į ža­lią­ją ar­ba­tą. Bū­na kars­te­lė­ju­si. Kve­pia ro­žė­mis.

Sko­nio ir kva­po in­ten­sy­vu­mas la­bai pri­klau­so nuo džio­vi­ni­mo. Pap­ras­tai gau­ro­me­tis džio­vi­na­mas na­tū­ra­liai. Pak­lo­jus plo­nu sluoks­niu tam­sio­je ir ge­rai vė­di­na­mo­je pa­tal­po­je. Ta­da la­pe­liai iš­lai­ko švel­niai ža­lią spal­vą, ar­ba­tos sko­nis švel­nes­nis. Taip džio­vi­na­mi ir au­ga­lo žie­dai. Ga­li­ma džio­vin­ti la­pe­lius ir žie­de­lius kar­tu. Fer­men­ta­ci­jos pro­ce­sai su­dė­tin­ges­ni. Yra įvai­rių bū­dų, kaip gau­ro­me­tį fer­men­tuo­ti.

Au­gi­ni­mas

Mi­nė­jo­me, jog gau­ro­me­tis – ne­le­pus au­ga­las. Jei­gu vie­ta pa­tin­ka, tai stai­giai ple­čia­si. Ke­lių kvad­ra­ti­nių met­rų au­ga­lų pa­kan­ka šei­mai ap­si­rū­pin­ti šio au­ga­lo ar­ba­ta. Gau­ro­me­tį tin­ka au­gin­ti vais­ta­žo­lių ūky­je. Ne­reik­lus dir­vai, prie­žiū­rai, dau­gia­me­tis au­ga­las. Iš kvad­ra­ti­nio met­ro ga­li­ma nu­pjau­ti ne men­ką der­lių.

Gau­ro­me­čio ar­ba­tų kai­nų pa­si­dai­rė­me in­ter­ne­te. Ra­do­me, jog už 35 g fer­men­tuo­tų gau­ro­me­čio la­pe­lių pra­šo 5 eu­rų. Džio­vin­tų la­pe­lių ga­li­ma nu­pirk­ti pi­giau ir bran­giau. Kai­na pri­klau­so nuo kie­kio, pa­kuo­tės.

Tad ap­si­mo­ka ke­lis ke­rus gau­ro­me­čio au­gin­ti so­dy­bo­se. Ga­li­ma įsi­veis­ti sėk­lo­mis. Tam dir­vą rei­kė­tų pa­ruoš­ti kruopš­čiai, pa­ša­lin­ti pikt­žo­les. Pa­sė­ti pa­vir­šiu­je ir grėb­liu kiek įterp­ti. Po to že­mę leng­vai su­plūk­ti, kad sėk­lų neiš­ne­šio­tų vė­jas ir neišp­lau­tų lie­tus.

Ki­tas, grei­tes­nis bū­das - iš­skirs­ty­ti ir pa­so­din­ti jau suau­gu­sių gau­ro­me­čių šak­nis. Jos iš­ka­sa­mos. Į pa­ruoš­tą dir­vą so­di­na­mi šak­nias­tie­biai. Au­ga­lai iš­lei­džia ūg­lius, grei­tai su­bu­jo­ja.

Gy­dy­mui

Pa­sak liau­dies me­di­kų, gau­ro­me­čio ar­ba­ta tin­ka lė­ti­niams už­de­gi­mams gy­dy­ti. Slo­pi­na net pik­ty­bi­nių ląs­te­lių au­gi­mą. Ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą. Ka­dan­gi šio­je ar­ba­to­je nė­ra ko­fei­no, ją ga­li­ma ger­ti ir prieš mie­gą. Gau­ro­me­čio ar­ba­ta ra­mi­na. Tad ge­riant to­kią ar­ba­tą, ga­li net pa­ge­rė­ti mie­gas. Ge­ria­ma ma­žais kie­kiais, ke­le­tą kar­tų per die­ną.

Gau­ro­me­čio la­puo­se yra rau­gi­nių me­džia­gų, glei­vių, as­kor­bo rūgš­ties, fla­vo­noi­dų, ta­ni­nų, daug ki­tų ver­tin­gų me­džia­gų. Vi­ta­mi­no C dau­giau nei juo­duo­siuo­se ser­ben­tuo­se.

Gau­ro­me­tis gy­do vi­ru­si­nę pūs­le­li­nę. Nau­do­ja­mas skran­džio opoms ir ki­tiems skran­džio bei virš­ki­ni­mo sis­te­mos ne­ga­la­vi­mams gy­dy­ti. Kai ku­rie liau­dies me­di­kai gau­ro­me­tį var­to­ja pro­sta­tos ade­no­mai gy­dy­ti, tik ne vi­si me­di­kai to­kį gy­dy­mą pa­tvir­ti­na. Drau­giš­kai su­ta­ria­ma, kad gau­ro­me­tis tik­rai stab­do įva­rius už­de­gi­mus.

Au­ga­lo la­pai ir žie­dai pa­de­da gy­dant žaiz­das, ap­sau­gant jas nuo in­fek­ci­jų. Gau­ro­me­čio nuo­vi­rai nau­do­ja­mi gy­dant kai ku­rias odos li­gas.

Nau­do­ja­mi ska­ti­nant pra­kai­ta­vi­mą, per­ša­lus, ser­gant an­gi­na, gy­dant au­sies už­de­gi­mą. Pa­de­da su­minkš­tin­ti ko­su­lį.

Gau­ro­me­tis vei­kia cent­ri­nę ner­vų sis­te­mą. Ma­ži­na gal­vos skaus­mą esant mig­re­nai. Nu­ra­mi­na, pa­de­da su­ma­žin­ti ag­re­sy­vią nuo­tai­ką. Ga­li bū­ti nau­do­ja­mas net esant al­ko­ho­li­nei psi­cho­zei. Gau­ro­me­čio nuo­vi­ras su­stip­ri­na ra­mi­nan­čių mig­do­mų­jų, nar­ko­ti­nių me­džia­gų po­vei­kį. Nė­ra duo­me­nų, jog gau­ro­me­čio ar­ba­ta bū­tų kenks­min­ga. Ta­čiau ja gy­dan­tis, la­bai svei­ka, kaip ir gy­dan­tis bet ko­kia ki­ta vais­ta­žo­le, pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku.

Jau­ni gau­ro­me­čio la­pai ir stie­bai tin­ka sa­lo­toms.

Ver­tin­gas me­dus

Li­te­ra­tū­ro­je yra pa­sa­ko­ji­mų, kad iš Ru­si­jos Ura­lo kal­nuo­se au­gan­čių gau­ro­me­čių vie­na bi­čių šei­ma per die­ną yra pri­ne­šu­si net 12 kg me­daus. Yra pa­skai­čiuo­ta, kad ir Lie­tu­vo­je iš 1 ha gau­ro­me­čio bi­tės ga­li su­rink­ti apie 600 kg me­daus. Iš gau­ro­me­čių su­neš­tas me­dus yra skaid­rus su žals­vu at­spal­viu, švel­naus aro­ma­to ir ma­lo­naus sko­nio. Švie­žio me­daus įpy­lus į stik­li­nę, at­ro­do, kad ji tuš­čia. Ta­čiau gau­ro­me­čio me­dus grei­tai kris­ta­li­zuo­ja­si stam­bio­mis kruo­po­mis, su­tirš­tė­ja ir tam­pa bal­tas. Ži­no­vai tvir­ti­na, kad iš gau­ro­me­čių su­neš­tas me­dus yra pa­ts sal­džiau­sias. Gau­ro­me­tį bi­ti­nin­kai ger­bia dar ir už tai, kad jis žy­di lie­pą-rugp­jū­tį, kai ne­be­žy­di bal­tie­ji do­bi­lai.

Au­ga­lo ma­gi­ja

Tvir­ti­na­ma, kad gau­ro­me­tis - stip­rios vy­riš­kos ener­gi­jos au­ga­las. Su­tei­kia gy­vy­bi­nių jė­gų. Pa­de­da nu­ga­lė­ti sun­ku­mus. Mo­ka pri­trauk­ti sėk­mę. Pa­di­di­na pa­ja­mas. Tam rei­kia bent vie­ną gau­ro­me­čio la­pe­lį įsi­dė­ti į pi­ni­gi­nę. Pap­ras­čiau prar­tur­tė­ti ka­žin ar ga­li­ma?!