
Naujausios
Botanika
Gaurometis – nakvišinių šeimos, gauromečių genties augalas. Gaurometis – daugiametis, iki 150 cm aukščio užaugantis žolinis augalas. Stiebas viršūnėje kiek šakotas, apvalus, plikas. Lapai pražanginiai, lancetiški, panašūs į žilvičio lapus. Žiedai iki 3 cm skersmens, netaisyklingi, susitelkę ilgose kekėse stiebo viršūnėje. Vainiklapiai šviesiai rožiniai. Žydintis augalas skleidžia malonų medaus-rožių kvapą. Vaisius – 4–9 cm ilgio, ankštaros pavidalo dėžutė. Sėklos smulkios, pailgos. Jos su gaurais-pūkais gali toli nuskristi. Augalas subrandina dešimtis tūkstančių sėklyčių. O vėjas gaurus- pūkus perneša daugybę kilometrų. Iš gauromečio gaurų galima prisikimšti pagalvėles. Tokios pagalvėlės suteikia sveikatos ausims, o miegant lanko gražūs sapnai.
Gauromečiai žydi birželį-rugsėjį. Auga skynimuose, miškuose, kirtimuose. Gaurometis palankiose vietose be vargo prisitaiko. Mėgsta apleistas dirvas, gaisravietes. Auga tankiais sąžalynais. Užgoždamas kitus, menkesnius augalus. Tačiau nemėgsta smarkesnių konkurentų. Plotui apaugus krūmais ar medžiais, gauromečiai dažniausiai išnyksta.
Istorija
Gauromečio arbata yra viena iš seniausiai žinomų arbatų Rytų Europoje. Ši arbata buvo populiari vienuolynuose. Mat vienuoliams nebuvo leidžiama mėgautis tonizuojančia juodąja arbata ar kava.
XVIII amžiuje Rusijoje gauromečio arbatą imta gaminti kaip pakaitalą žaliajai arbatai. Ši arbata gavo Koporjes arbatos pavadinimą nuo miestelio Koporje, esančio netoli Sankt Peterburgo.
Skaniausia – fermentuota gauromečio arbata. Arbatos paruošimas panašus į žaliosios arbatos paruošimą. Maigoma. Fermentuojama. Pabaigoje fermentacija staigiai baigiama aukštesnėje temperatūroje.
Žaliavos paruošimas
Paprasčiau – sudžiovinti gauromečio žolę. Teisingai sudžiovinta gauromečio žolė panaši į žaliąją arbatą. Būna karstelėjusi. Kvepia rožėmis.
Skonio ir kvapo intensyvumas labai priklauso nuo džiovinimo. Paprastai gaurometis džiovinamas natūraliai. Paklojus plonu sluoksniu tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Tada lapeliai išlaiko švelniai žalią spalvą, arbatos skonis švelnesnis. Taip džiovinami ir augalo žiedai. Galima džiovinti lapelius ir žiedelius kartu. Fermentacijos procesai sudėtingesni. Yra įvairių būdų, kaip gaurometį fermentuoti.
Auginimas
Minėjome, jog gaurometis – nelepus augalas. Jeigu vieta patinka, tai staigiai plečiasi. Kelių kvadratinių metrų augalų pakanka šeimai apsirūpinti šio augalo arbata. Gaurometį tinka auginti vaistažolių ūkyje. Nereiklus dirvai, priežiūrai, daugiametis augalas. Iš kvadratinio metro galima nupjauti ne menką derlių.
Gauromečio arbatų kainų pasidairėme internete. Radome, jog už 35 g fermentuotų gauromečio lapelių prašo 5 eurų. Džiovintų lapelių galima nupirkti pigiau ir brangiau. Kaina priklauso nuo kiekio, pakuotės.
Tad apsimoka kelis kerus gauromečio auginti sodybose. Galima įsiveisti sėklomis. Tam dirvą reikėtų paruošti kruopščiai, pašalinti piktžoles. Pasėti paviršiuje ir grėbliu kiek įterpti. Po to žemę lengvai suplūkti, kad sėklų neišnešiotų vėjas ir neišplautų lietus.
Kitas, greitesnis būdas - išskirstyti ir pasodinti jau suaugusių gauromečių šaknis. Jos iškasamos. Į paruoštą dirvą sodinami šakniastiebiai. Augalai išleidžia ūglius, greitai subujoja.
Gydymui
Pasak liaudies medikų, gauromečio arbata tinka lėtiniams uždegimams gydyti. Slopina net piktybinių ląstelių augimą. Gerina medžiagų apykaitą. Kadangi šioje arbatoje nėra kofeino, ją galima gerti ir prieš miegą. Gauromečio arbata ramina. Tad geriant tokią arbatą, gali net pagerėti miegas. Geriama mažais kiekiais, keletą kartų per dieną.
Gauromečio lapuose yra rauginių medžiagų, gleivių, askorbo rūgšties, flavonoidų, taninų, daug kitų vertingų medžiagų. Vitamino C daugiau nei juoduosiuose serbentuose.
Gaurometis gydo virusinę pūslelinę. Naudojamas skrandžio opoms ir kitiems skrandžio bei virškinimo sistemos negalavimams gydyti. Kai kurie liaudies medikai gaurometį vartoja prostatos adenomai gydyti, tik ne visi medikai tokį gydymą patvirtina. Draugiškai sutariama, kad gaurometis tikrai stabdo įvarius uždegimus.
Augalo lapai ir žiedai padeda gydant žaizdas, apsaugant jas nuo infekcijų. Gauromečio nuovirai naudojami gydant kai kurias odos ligas.
Naudojami skatinant prakaitavimą, peršalus, sergant angina, gydant ausies uždegimą. Padeda suminkštinti kosulį.
Gaurometis veikia centrinę nervų sistemą. Mažina galvos skausmą esant migrenai. Nuramina, padeda sumažinti agresyvią nuotaiką. Gali būti naudojamas net esant alkoholinei psichozei. Gauromečio nuoviras sustiprina raminančių migdomųjų, narkotinių medžiagų poveikį. Nėra duomenų, jog gauromečio arbata būtų kenksminga. Tačiau ja gydantis, labai sveika, kaip ir gydantis bet kokia kita vaistažole, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Jauni gauromečio lapai ir stiebai tinka salotoms.
Vertingas medus
Literatūroje yra pasakojimų, kad iš Rusijos Uralo kalnuose augančių gauromečių viena bičių šeima per dieną yra prinešusi net 12 kg medaus. Yra paskaičiuota, kad ir Lietuvoje iš 1 ha gauromečio bitės gali surinkti apie 600 kg medaus. Iš gauromečių suneštas medus yra skaidrus su žalsvu atspalviu, švelnaus aromato ir malonaus skonio. Šviežio medaus įpylus į stiklinę, atrodo, kad ji tuščia. Tačiau gauromečio medus greitai kristalizuojasi stambiomis kruopomis, sutirštėja ir tampa baltas. Žinovai tvirtina, kad iš gauromečių suneštas medus yra pats saldžiausias. Gaurometį bitininkai gerbia dar ir už tai, kad jis žydi liepą-rugpjūtį, kai nebežydi baltieji dobilai.
Augalo magija
Tvirtinama, kad gaurometis - stiprios vyriškos energijos augalas. Suteikia gyvybinių jėgų. Padeda nugalėti sunkumus. Moka pritraukti sėkmę. Padidina pajamas. Tam reikia bent vieną gauromečio lapelį įsidėti į piniginę. Paprasčiau prarturtėti kažin ar galima?!