Naujausios
Demencija keičia asmenybę
Senstant visuomenei, vis daugiau žmonių serga senatvine demencija. „Sergančiojo priežiūra reikalauja visiško atsidavimo, nes sergantysis praranda laiko ir vietos orientaciją“, — sako gydytojas psichiatras Arūnas Rimkus.
Ilona Šnarienė
Silpnaprotystė užklumpa ne dėl senatvės
Anot gydytojo A. Rimkaus, senatvė jokiu būdu nėra demencijos priežastis. Demencijas gali sukelti galvos smegenų traumos, augliai, alkoholizmas, kraujagyslių ligos, kai kurios pavojingos infekcijos.
Senatvinė demencija arba kaip daugelis įpratę vadinti — silpnaprotystė, žmogų gali užklupti ir 40-ties. Viena žinomiausių ir dažniausai pasitaikančių 60 procentų visų demencijų — Alzheimerio liga.
Antra pagal dažnumą po Alzheimerio tipo demencijos — kraujagysline demencija. Ja susergama susiaurėjus ar užsikimšus smegenų kraujagyslėms — trinkant smegenų kraujotakai. Liga neretai pasireiškia po insulto.
„Nėra paprasta atskirti, kokiu demencijos tipu žmogus serga, nes neretai Alzheimerio tipo ir kraujagyslinė demencija pasireiškia kartu, — sako gydytojas. — Kiekvienas demencijos tipas reikalauja skirtingos gydymo taktikos, tad vaistai, tinkantys Alzheimerio ligai gydyti, netinka kraujagyslinio tipo demencijai.“
Savi namai tampa svetimais
Atminties sutrikimas, anot mediko, nėra pati didžiausia našta. Sunkiausia, kai sutrinka orientacija.
„Silpnaprotystės kamuojamas žmogus, būdamas savo namuose, prašosi išleidžiamas namo, o jais besirūpinančius saviškius ima vadinti svetimais žmonėmis. Žmogų užvaldo baimės jausmas. Nesiorientuodamas laike bet kuriuo paros metu gali susiruošti į darbą, kurio nebedirba jau dešimtį metų, — apie asmenybės pokyčius pasakoja A. Rimkus. — Ligai progresuojant, demencija sergantis asmuo praranda paprasčiausius higieninius įgūdžius, nebegali patys pavalgyti. Galiausiai liga pereina į visišką silpnaprotystę.“
Ligonio slauga — labai atsakinga ir sunki
Nuo sergančiųjų demencija labiausiai nukenčia juos slaugantieji žmonės, nes demencijos varginami ligoniai reikalauja nuolatinės priežiūros.
Artimieji, ieškodami pagalbos kreipiasi į psichiatrijos ligoninėje dirbančius medikus.
„Jei liga jau nustatyta, padėti nelabai kuo galime, nes ligoninėje žmonės ne slaugomi, o gydomi“, — sako gydytojas A. Rimkus. Mokamas slaugos paslaugas teikia Šaukėnų psichiatrijos ligoninė. Kelias lovas ligoniams su psichikos negalia turi slaugos ligoninė. Kita išeitis — savarankiškai ieškoti žmogaus, kuris sutiktų slaugyti.
Gydytojas kritiškai vertina tai, jog mūsų visuomenėje rūpintis sergančiuoju, reiškia stengtis už jį viską padaryti. Užsienyje dažniau stengiamasi, kad demencija sergantys asmenys būtų kuo savarankiškesni. Reikalinga treniruoti smegenis, kaip ir raumenis. Užsienyje dažnai sergantis demencija asmuo priverstas padaryti kokį nesudėtingą veiksmą, kad liga neprogresuotų labai sparčiai.
ARŪNAS RIMKUS
PERSPĖJIMAS: Gydytojas psichiatras Arūnas Rimkus sako, jog silpnaprotystė, žmogų gali užklupti ir 40-ties. Tai nėra susiję tik su senatve.
Autorės nuotr.