Akių šviesą gali uždengti rūkas

Akių šviesą gali uždengti rūkas

Akių šviesą gali uždengti rūkas

Prieš šešerius metus Ignacas Tomkevičius pastebėjo, jog tolyje esantys daiktai atrodo tarsi aptraukti rūko. Ilgai suvirintoju dirbęs vyriškis pravėrė gydytojos oftalmologės duris. „Galvojau, atėjo metas akiniams, tačiau gydytoja diagnozavo glaukomą“, – pasakoja vyriškis.

Ilona Šnarienė

Liga aplankė netikėtai

Ignacas Tomkevičius jaunystėje regėjimu nesiskundė. „Kai profilaktiškai tikrindavausi regėjimą, matydavau net pačias smulkiausias raideles“, – mena ponas Ignacas.

Vyriškis dirbo suvirintoju. „Statėme fabrikus, gamyklas, virinti teko daug ir dažnai, nebuvo laiko kada galvoti, kad reikia saugoti akis. O ir jaunystė darė savo – juk jauni ir sveiki retai apie neigiamas pasekmes sveikatai pagalvojame, – prisimena I. Tomkevičius.– Be to, ir apsaugos priemonės tais laikais kokybe nepasižymėjo. Tamsaus stiklo skydelis ir tiek. Juo retai kada virindamas pridengdavau akis, nes būdavo nepatogu – juk tuo pačiu metu reikėdavo dar prilaikyti ir virinamą detalę“.

Glaukomos užuomazgos buvo rastos abiejose akyse.

„Gerai, kad gydytoja ligą pastebėjo ankstyvoje jos stadijoje“, – džiaugiasi vyriškis, jau penkis mėnesius kasdien į akis lašindamas gydytojos parinktus lašus. Sako, jog tik kartą vaistų nesusilašinęs, nes suabejojęs jų veiksmingumu. Nepajaučia nei pablogėjimo, nei pagerėjimo. Abejones, jog būtina lašinti vaistus, nugalėjo pasitikėjimas gydytoja.

„Jeigu paskyrė, vadinasi, reikėjo, – tvirtina ponas Ignacas. – Į tolį regėjimą palengvina gydytojos parinkti akiniai, o smulkias raides, kaip ir anksčiau, suskaitau be akinių. Tikiuosi, kad jeigu sąžiningai lašinsiu lašus, operacijos man neprireiks“.

Susirgti gali kiekvienas

Gydytoja oftalmologė Lina Dapkevičienė sako, kad glaukoma – tai progresuojanti regos nervo liga. Akispūdis svyruoja visą parą, tačiau daugeliui žmonių akispūdis pakyla apie 3-5 valandą ryto. Tuo metu labiausiai pažeidžiamas regos nervas.

„Nors šia neskausminga, tačiau itin klastinga liga susirgti rizikuoja labiau pagyvenusieji, tačiau glaukoma amžiaus nepaiso, ja gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės, vaikai, ir net kūdikiai“, – perspėja gydytoja.

Nenustatyta, kad glaukomos išsivystymą lemtų gyvenimo būdas, profesija ar mitybos įpročiai. L. Dapkevičienė sako, jog sergantieji glaukoma ilgą laiką net nežino, jog serga. Iš pradžių liga nesukelia jokių nepatogumų, tačiau pamažu siaurėja akiplotis, tampa vis sunkiau orientuotis aplinkoje, ilgainiui pradedama regėti tarsi pro vamzdį. Dažniausiai pakitimai vystosi abiejose akyse, tačiau nevienodu greičiu, todėl žiūrint abiem akimis, atrodo, jog regėjimas nepakito.

Gydymas tęsiasi visą gyvenimą

Medikė sako, jog diagnozuoti glaukomą ankstyvuoju laikotarpiu gana sudėtinga, žmogus retai kada pats pastebi regėjimo lauko pokyčius. Kuo anksčiau skiriamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti aklumo, kuris, sergant glaukoma, yra negrįžtamas, nes žūva regos nervas. „Šiuolaikinė medicina, deja, kol kas nėra pajėgi atkurti žuvusio nervo“, – sako gydytoja.

Kai akių lašai nebeįstengia sustabdyti ligos progresavimo, taikomas lazerinis ir chirurginis gydymo būdai. Po operacijos glaukoma išlieka, tik ji sustabdoma. Chirurginio gydymo esmė – išsaugoti regą. „Kartais ir po operacijų, tenka ir toliau rūpestingai lašinti lašus“, – sako gydytoja.

Glaukomos simptomai:

* Akių nuovargis.

* Ašarojimas.

* Bukas skausmas akies viduje.

* Svetimkūnio pojūtis akyje.

* Išsiplėtusios akies kraujagyslės.

* Sumažėjęs regėjimo aštrumas.

PATIKRINIMAS: Ignacas Tomkevičius akis tikrinasi pas gydytoją oftalmologę Liną Dapkevičienę. Vyriškis tikisi, kad dėl glaukomos operacijos jam neprireiks.

Autorės nuotr.