Eglė Rožėnienė – germaniškietė. Ji Germaniškio kaime gimusi, augusi ir labai branginanti savo gimtinę. Ne veltui likimas Eglę išvedęs iš gimtų namų po gero dešimtmečio vėl sugrąžino atgal. Tikriausiai, ne veltui – kad svajonę galėtų įgyvendinti tik sugrįžusi į gimtinę.
Rado vietos muziejui
Svajonę įkurti šeimos muziejuką Eglė Rožėnienė brandino jau seniai. Buvau pirmoji pakviesta jo apžiūrėti ir, kaip pridera, sutikta su duona ir druska… Pravėrusi duris, šeimininkė paaiškino, kad didžioji dauguma surinktų sendaikčių yra šeimos, giminių ir artimųjų. Tik keletas atkeliavo iš kitų namų. “Dėl sendaikčių esu lengvai pamišusi”, – šypsosi Eglė. Jos žodžiais, ne bet kokių, o tų – anų vaikystes dienų – daiktai bei jų gausa ir lėmė muziejuko atsiradimą.
Kieme stovėjęs senas tėvelių Miglutės ir Kosto Vėjelių tvartas prašėsi rekonstrukcijos. Eglės vyras Petras sumanė jame įsirengti dirbtuvėlę ir pirtelę su priepirčiu. O tuo pačiu, įsiklausęs į žmonos pageidavimą turėti muziejų, įrengė patalpą ir muziejui. Po truputį įvairūs eksponatai buvo sudėlioti į jiems numatytas vietas.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com