Sėkmė aplankė ilgametę prenumeratorę

Sėkmė aplankė ilgametę prenumeratorę

Sėkmė aplankė ilgametę prenumeratorę

Šiaulietė Ona Pališaitienė, „Šiaulių kraštą“ užsisakiusi visiems metams, prenumeratorių loterijoje laimėjo pagrindinį prizą – 200 litų vertės „Saulės miesto“ dovanų kuponą. Šiaulietė laikraštį prenumeruoja nuo leidimo pradžios: pirmąjį numerį nusipirko, laikraštis patiko, tada nutarė jį prenumeruoti.

Pirmasis laimėjimas

O. Pališaitienė parodo naująjį pirkinį – už dovanų čekį įsigytą sulčiaspaudę: „Kad būčiau sveika, gersiu šviežias sultis. Tiks ir tarkuoti bulves cepelinams“.

Šiaulietė loterijoje laimėjo pirmą kartą. Labai nustebo laikraštyje tarp laimingųjų pamačiusi ir savo pavardę.

„Sunku buvo patikėti! – džiaugiasi moteris. – Esu dėkinga mergaitei Gustei, kad jos laiminga rankutė ištraukė mano kuponą.“

Laikraštis – visapusiškas

O. Pališaitienė „Šiaulių kraštą“ prenumeruoja metams. Perskaito viską, tik sporto puslapį akimis permeta: „Ir amžius jau toks, ir sportininke niekada nebuvau.“

Moteriai ypač patinka skiltis „Dienos receptas“. Anksčiau patikusius receptus išsikirpdavo, dabar laukia receptų knygutės. O. Pališaitienė išbando receptus, kai kuriuos ir patobulina.

Šiaulietę itin domina sveikatos temos – moteris per 40 metų dirbo medicinos seserimi.

„Norėčiau, kad laikraštyje būtų skyrelis „Klausiate-atsakome“. Anksčiau skaitydavau teisininko atsakymus į skaitytojų klausimus. Kartais kyla problemų, nežinai kur kreiptis. Gerai, kai laikraštyje gali gauti atsakymą“, – siūlė prisiminti buvusią rubriką prenumeratorė.

Jai įdomios ir žmonių istorijos, įspūdžiai iš užsienio kelionių: „Kai pats neišvažiuoji, nors perskaitai.“

„Laikraštis įdomus, visapusiškas, teisingas“, – apibendrina skaitytoja. Ir priduria surašytą linkėjimą: „Šiaulieti, sustok prie „Šiaulių krašto“ redakcijos, būk savo krašto pilietis, užeik, užsisakyk laikraštį ir turėsi šansą prizą laimėti“.

Dešimtmetis tremtyje

Šiauliuose O. Pališaitienė gyvena nuo 1958 metų. Užaugino du vaikus, turi keturis anūkus.

Vaikystė bėgo prie Nelindos ežero, netoli Kuršėnų. Iš tų dienų liko tik keletas šviesių prisiminimų nuotrupų. 1948 metais, kai mergaitei buvo 7-eri, ketverių asmenų šeima ištremta į Buriatiją.

Tremtis – už 17 hektarų žemės ūkį. Liko nebaigtas įrengti namas, nauja klėtis, daržinė, kūtė, svirnas. Statinių prireikė kolūkiui.

Kai po dešimties metų šeima grįžo į tėviškę, nebuvo nė vieno trobesio. Perstatytas namas tebestovi Kuršėnuose – grįžęs jį dukrai parodė tėvas.

Tremtyje šeimą gelbėjo auksinės tėvo rankos – mūrininko reikėjo mieste, tad šeimą iš miškų ūkio perkėlė į Buriatijos sostinę Ulan Udė.

„Buvome išplėšti iš gimtinės, nemokantys rusų kalbos, nesiorientuojantys aplinkoje. Ir taip pasiilgę Tėvynės! Vis galvodavome, kaip ten Lietuvoje? Kada mus paleis?“ – pasakoja O. Pališaitienė.

Į Lietuvą su šeima ji grįžo beveik 18-os metų, su pagyrimu baigusi medicinos felčerės studijas. Tik lietuvių kalbos niekur mokytis neteko.

Grįžus nebuvo kur gyventi, sunku rasti darbo.

Šiauliuose įsidarbino karinėje ligoninėje (dabar čia – „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio vila). Ten dirbo 35-erius metus. Likusį laiką iki pensijos triūsė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Užrašė Živilė KAVALIAUSKAITĖ

DOVANA: „Šiaulių krašto“ prenumeratorė Ona Pališaitienė už 200 litų „Saulės miesto“ vertės kuponą įsigijo sulčiaspaudę.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

Prenumeratorės pasiūlymas: „Norėčiau, kad laikraštyje būtų skyrelis „Klausiate-atsakome“.