Rokas Šiškovas: „Su muzika aš išskrendu į kitą visatą“

A. Kavaliausko nuotr.
Jaunajam atlikėjui pirmasis prisilietimas prie gitaros, lėmė užgimusią meilę muzikai.
Rokas Šiškovas – devyniolikmetis biržietis, skaičiuojantis ketvirtus metus, kada pajuto didžiulę meilę muzikai, o pirmieji rimti dainavimai, užgimę mišriajame jaunimo chore „Solis ortus“, ir netikėtas prisilietimas prie gitaros paskatino Roką nebepaleisti šios veiklos, o pasinerti į muzikos pasaulį ir dainų kūrimą. Todėl jaunojo atlikėjo tolesni planai – studijos, susijusios su muzika, ir dar daugiau gimstančių dainų, paliečiančių biržiečių širdis. Pasak Roko, muzikos įrašymas tik iš šono atrodo labai lengvas ir malonus darbas, tačiau pradėjus įrašyti kiekvieną partiją ir iš lėto jungti į vieną visumą, tenka susidurti su įvairiais sunkumais, tačiau gautas galutinis rezultatas visuomet pradžiugina.

– Kaip gimė meilė muzikai?

– Viskas prasidėjo nuo devintos klasės, kada mano bičiulis Kostas pasiūlė pradėti lankyti „Solis ortus“ mišraus jaunimo chorą. Pradžioje dar mąsčiau: „Kaži, ką aš ten veiksiu? Turbūt bus neįdomu“. Tad draugo įkalbinėjamas sutikau, kad pabandysiu įsitraukti į šią veiklą. Tačiau, kai tik nuėjau, užsikabinau ir supratau, kad nebenoriu paleisti dainavimo. Tikriausiai dar didesnė meilė muzikai įsiplieskė tuomet, kai „Saulės“ gimnazijos muzikos kabinete pastebėjau gitarą, o mano draugas mokėjo ja groti. Vėliau jis man parodė keletą akordų, todėl galima sakyti, kad nuo chorinio dainavimo, pirmojo gitaros prisilietimo ir kilo neapsakomas jausmas. Supratau, kad paėmęs gitarą į rankas, čia yra kažkas, kas veža į priekį ir teikia didžiulį džiaugsmą gyvenime.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com