Paulius Stalionis: „Nors Biržai – šiauriausias Lietuvos miestas, bet žmonės čia – šilti ir... nerealūs“

Asmeninio albumo nuotr.
„Meilė yra viskas, kas mus supa“,- sako dainininkas Paulius Stalionis.
Anglų rašytojas Čarlzas Dikensas teigė, jog poezija gyvenimui taip pat būtina, kaip scenai šviesa ir muzika. Pašalink iš scenos netikrą išorinį blizgesį, o iš gyvenimo iliuzijas – ar liks jose kas nors realaus, dėl ko verta gyventi ir sielotis? Šiandien karštas interviu su poetu, rašytoju, kompozitoriumi ir dainininku Pauliumi Stalioniu, kuris vakar Biržuose pristatė savo naująją koncertinę programą.

Papasakokite apie save?

Gimiau 1975 metais Kauno rajone, Garliavoje, medikės ir elektriko šeimoje. Kai man sukako 11 metų, su tėveliais persikėlėm gyventi į Kauną. Pabaigęs vidurinę mokyklą, išvykau studijuoti į Klaipėdą. Ten įgijau teatro režisieriaus specialybę.

Kada sukūrėte pirmąjį eilėraštį?

Labai gerai pamenu! Beveik prieš 40 metų! Tada mokiausi pirmoje klasėje. Artėjo Motinos diena, tai nusprendžiau nupiešti savo mamai atviruką, į kurį užrašiau šiuos, savo sukurtus žodžius:

Mamyte, mama, mama,

Esi Tu man miela.

Tavo akelės spindi

Skaisčiau už žvaigždeles.

 

Esi gera, maloni,

Brangiausia už visus.

Nors kartais ir supyksti –

Vis tiek tave myliu.

Svajojote tapti rašytoju, poetu?

Pradinėse klasėse, kai suvokiau, jog mes, žmonės, esame mirtingi, sakiau, kad užaugęs tapsiu gydytoju ir išrasiu tokius vaistus, kurių išgėrę, mano tėveliai gyvens amžinai... Deja, savo pažado neištesėjau. O poetu ir rašytoju būti net nesvajojau. Viskas kažkaip susidėliojo pamažu, bėgant laikui. Kūriau apie viską, ką mačiau. Apie mokyklą, Tėvynę, gyvūnus, gamtą, vėliau ir apie meilę.

O kas Jus nuvedė į muzikos pasaulį?

Turbūt lemtis. Pirmoje klasėje vyko atranka į muzikos mokyklą. Pamenu, nuėjau į perklausą. Ten reikėjo kažką padainuoti, kažką paploti, kažką atkartoti. Vienos užduoties tiesiog nesupratau ir padariau daug klaidų... Vėliau mums su mama pranešė, kad atrankos neperėjau. Kaip dabar pamenu tą sceną, kaip iš muilo operos: einu nusiminęs mokyklos koridoriumi, mama mane ramina ir, staiga, iš paskos mūsų atbėga (kaip vėliau sužinojau) muzikos mokyklos direktorius. Jis sustabdė mus ir pasakė: “Šitas vaikas turi mokytis muzikos“. Nepamenu to žmogaus nei vardo, nei pavardės, tačiau esu beveik įsitikinęs, kad šis jo netikėtas poelgis nulėmė mano ateities kelią.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com

 

"BŽ" DOSJĖ

Pau­liaus Sta­lio­nio pir­mie­ji žings­niai pro­fe­sio­na­lio­je sce­no­je pra­si­dė­jo 1993 me­tais. Jis su­bū­rė gru­pę „Le­gen­da“. Iš­leis­ti trys al­bu­mai: „Mu­zi­ka ir tu“, „Svei­ka, gra­žuo­le“, „Gurkš­nis ra­my­bės“. 1995 me­tais mu­zi­ki­nę veik­lą pa­kei­tė re­ži­sū­ros stu­di­jos Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te. 2000 me­tais įgy­ta teat­ro re­ži­sie­riaus spe­cia­ly­bė. 2001 me­tais Pau­lius Sta­lio­nis pra­dė­jo kur­ti dai­nas ki­tiems at­li­kė­jams. P. Sta­lio­nio su­kur­tos dai­nos, ar­ba jų teks­tai skam­ba Ir­mos Jur­ge­le­vi­čiū­tės, Ed­mun­do Ku­čins­ko, Egi­di­jaus Si­pa­vi­čiaus, As­tos Pi­ly­pai­tės, Na­ta­li­jos Bun­kės, And­riaus Ri­miš­kio, Ro­mo Damb­raus­ko, Sta­no, Lais­vos, gru­pių „Man­go“, „Lietuvaičių”, „Bernužėlių”, „Pikaso”, „Patrulių”, „DAR” ir dau­ge­lio ki­tų re­per­tua­ruo­se. Pau­liaus su­kur­ti teks­tai taip pat skam­ba ir ke­liuo­se lie­tu­viš­kuo­se se­ria­luo­se. Kom­po­zi­to­rius, poe­tas, ra­šy­to­jas ir dai­ni­nin­kas nuo 2006 m. pra­dė­jo sa­vo so­li­nę kar­je­rą, ku­rią ak­ty­viai tę­sia tiek di­de­lė­se are­no­se, tiek ma­žų mies­te­lių sce­no­se. 2019 me­tais ra­di­jo sto­ties „Lietus” ren­gia­mo­je ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­jo­je „Auk­so lašas”, Pau­lius pri­pa­žin­tas ge­riau­siu me­tų dai­nų teks­tų au­to­riu­mi. Šian­dien Pau­liaus Sta­lio­nio kū­ry­bi­nis ba­ga­žas yra pa­si­pil­dęs dar še­šiais al­bu­mais, iš ku­rių net ke­tu­ri ta­po auk­si­niais. Šių me­tų pla­nuo­se — iš­leis­ti jau sep­tin­tą­jį kom­pak­ti­nį dis­ką.