Naujausios
Jūs gimėte Marijampolėje, tuometiniame Kapsuke, gydytojos Zitos Kristinos ir mokytojo Antano šeimoje. Kokia buvo Jūsų vaikystė? Išdykusi?
Taip, augau augau ir užaugau. Sunkiai, bet užaugau. Augau su vyresniu broliu, kuris buvo geras, o aš – muzikalus.
Sakoma, jog Jūs nuo mažens dievinote muziką. Kodėl muzika, o ne futbolas, krepšinis...
Aš visada vaikystėje buvau greitas į darbą „paleisti“ kumščius ir dėl to pakeičiau ne vieną mokyklą, nes dariau tai, ką kiekvienas vyrukas turėtų daryti. Pamatau, kad atiminėja pinigus iš mažesnio, tai ir didesniems į snukį duodavau. Direktoriaus kabinetą labai gerai pažinojau. Aš viską mėgau: ir muziką, ir muštynes, ir imtynes, ir futbolą, ir krepšinį, ir viską, ką mėgo ir kuo žavėjosi to meto vaikai ir paaugliai. Na, o muzika? Nežinau, gal tai kažkiek lėmė ir genai, nes mano a. a. mama turėjo gerą balsą, dainavo medikų chore, be to, ir senelis buvo muzikalus, tarnavo Lietuvos kariuomenėje – grojo beveik visais instrumentais.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com
Ovidijus Vyšniauskas gimė Marijampolėje, gydytojos ir mokytojo šeimoje. Groja gitara, pianinu, mušamaisiais. Koncertavo vienas arba su grupe Lietuvoje ir užsienyje. Su latvių muzikantais — Amerikoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vakarų Europoje. Įvairių tarptautinių konkursų dalyvis ir laureatas Tarptautiniame šlagerių festivalyje „Palanga 2011“ tapo šlagerių karaliumi. Garsiausios dainos: „Mažytė“, „Išdalinau“, „Žemyn upe“, „Suvalkijos berniokai“, „Saulė leidžias“, „Himnas Nidai“, „Himnas Drevernai“, „Tiktai ne šiandien“, „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus“ ir kt. Išleido apie dešimt solinių albumų. Jo — žemas, gilus, smėlinis balsas turtingas įvairių intonacijų, ritmo pajautos ir jo koncertų laukia ne tik didžiųjų Lietuvos miestų salės, bet ir mažų miestelių ar kaimelių auditorijos.