Ornitologui Eugenijui Drobeliui pelkynų gyvenimas suprantamesnis nei didmiesčių

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
„Mes beveik nieko nežinome apie gyvūnus, nes dar ir savęs nesame perpratę. Tačiau nežiūrint to, save iškeliame aukščiau kitų. Nors, pažiūrėjus iš šalies... Esame parazitai, kurie engiame ir naikiname žemę“, – vaizdžiai kalba iš Biržų kilęs Lietuvos ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras Eugenijus Drobelis. Artimiausiu metu jis dažniau viešės gimtajame krašte – padės tyrinėti būsimų vėjo jėgainių statybų vietas Biržų krašte, stengiantis minimizuoti jų keliamą pavojų paukščiams ir šikšnosparniams.

Jūs gimėte ir iki devynerių metų amžiaus gyvenote Kupreliškyje, Biržų rajone. Ryškiausi prisiminimai iš vaikystės, tėvų namų?

Kupreliškyje prabėgo patys pirmieji gyvenimo metai, todėl prisiminimų nedaug – skaudžiai nudeginta ranka, priglausta prie raudonai įkaitusių krosnies durelių, pasiklydimas minioje... Daugiau prisiminimų – iš Diemedžių. Sename pastate įrengta pradinė mokykla, kurioje ir gyventa. Dar – kolūkio arklidės, didelis sodas ir kūdra su nepažintais vandens gyvūnais, aukštas kryžius šalikelėje. Purvini „zenkiokai“, iš ariamų laukų parnešta mina ir evakuota visa mokykla... Plerpiančios rusiškos „palutarkos“, Apaščios upėje rankomis gaudytos vėgėlės, vėžiai, į pirštą įsikibusi vandeninė žiurkė, mamos puoselėtas darželis, didžiulės sniego pusnys, piktavalio žmogaus pavogta mūsų karvė...

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com