Odontologiją pasirinkusios Brigitos Malakės tikslas – laimėti truputį vaiko širdies

Asmeninio albumo nuotr.
Vai­kų odon­to­lo­gė Bri­gi­ta Ma­la­kė sa­ko, kad kar­tais trun­ka ne­ma­žai lai­ko, kol pa­vyks­ta už­megz­ti ry­šį su pa­cien­tu ir pel­ny­ti pa­si­ti­kė­ji­mą: „Mes net kar­tais pa­si­ski­ria­me ko­kius ke­tu­ris su­si­ti­ki­mus ir tik penk­tą­jį kar­tą pra­de­da­me gy­dy­mą. Va­di­nu tai „pa­žin­ti­ne te­ra­pi­ja“.
Nors darbo vieta – ne visada yra geriausia erdvė ieškoti draugų, tačiau vaikų odontologė Brigita Malakė (buvusi Zakrytė) tiki, kad tik įgijus abipusį pasitikėjimą galima pasiekti gerų rezultatų ir užauginti žmogų, nebijantį dantų gydytojo. Mūsų kartos žmonės kone visi vaikystėje turėjo trauminių patirčių, susijusių su vizitais pas odontologą. Tačiau šiuolaikinė medicina ir požiūris į pacientą leidžia vaikams per jų slenksčius žengti su šypsena veide. Štai biržietės Brigitos mažieji pacientai žino, kad jų dantukus prižiūri ta pati gydytoja, kuri rūpinasi ir jų mėgstamų herojų – Kakės Makės ir Netvarkos Nykštuko – dantimis. Visi, auginantys vaikus, žino, kad tai – labai svarbus faktas. O pasitelkus pamėgtus herojus bei didžiulę kantrybę, į savo pusę galima palenkti net ir didžiausią skeptiką. Su Brigita Malake kalbėjome ne tik apie tai, kaip mažieji pacientai reaguoja, pamatę jos ir pamiltų herojų nuotrauką kabinete ant sienos, bet ir ką daryti, kad lietuvių dantukai būtų tokie pat sveiki, kaip Danijos vaikų. „Ką gražiausio mes galime padovanoti savo vaikams – tai įgūdį valytis dantis,“ – sako pašnekovė, kuriai, regis, darbe įgytą praktiką puikiai sekasi pritaikyti ir savo šeimoje.

Brigita, mes kalbamės Vėlinių rytą, kai esi grįžusi į gimtinę. Vakar šventei savo gimtadienį, tad tai – dar viena proga susitikti su artimaisiais. Kaip dažnai tenka iš Vilniaus grįžti į šiuos kraštus?

Pastaruoju metu tikrai dažniausiai torto žvakutes tenka pūsti Biržuose, lankant savo šeimą. Visada gera grįžti, atsivežti vaikus. Biržuose visai kitoks ritmas, čia pailsiu ir pasikraunu naujų jėgų.

O jėgų Tau tikrai reikia! Augini du mažus vaikučius – trejų metų Simoną, beveik pusantrų Benjaminą ir jau pamažu grįžti į darbą, kuriame taip pat laukia vaikai. Kas lėmė, kad pasirinkai būtent vaikų odontologiją?

Aš baigiau odontologijos studijas Kaune ir labai norėjau į Vilnių. Pirmais metais dirbau viską, buvau bendros praktikos gydytoja. Ko aš tik nedariau: ir roviau, ir protezavau. Bet per tuos metus supratau, kad man patinka dirbti su vaikais. Todėl nesunku buvo apsispręsti toliau tęsti mokslus – pasirinkau vaikų odontologijos rezidentūrą. Jaučiau, jog čia linksta mano širdis.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com