Nojus Berlinskas: „Tinkamai gyvenant, galima senatvės ne tik nebijoti, bet jos laukti“

Asmeninio albumo nuotr.
„Šiandien gyvenu ateitimi, kurioje nei vienas žmogus neturėtų sąnarių skausmo, būtų sveikas, mokėtų visiškai pasirūpinti savo sveikata, gyventų sąmoningą gyvenimą, siektų užsibrėžtų tikslų ir galėtų laisvai susitvarkyti su bet kokiomis mintimis“, – sako Nojus.
Norint tapti savo srities profesionalu, svarbu ne tik nuolat gilinti žinias, kelti kvalifikaciją, tobulėti, bet šiame darbe itin svarbus veiksnys yra motyvacija. O treneris, tai ne tik profesija, bet sportininkas, kurio ryšys su sportu nenutrūksta visą gyvenimą. O geras treneris yra tas, kuris pirmiausia sugeba matyti žmogų, o ne sportinį rezultatą, kuris yra draugas ir moka patarti, suprasti, o kartu ir sugeba padėti pasiekti gerų rezultatų. Apie visa tai šis interviu su treneriu Nojumi Berlinsku, kilusiu iš Biržų.

Papasakokite apie save: kur gimėte, augote, kokie prisiminimai iš vaikystės, tėvų namų?

Aš gimiau ir užaugau Biržuose. Savo gyvenimą galėčiau skirstyti į laikotarpį prieš sportą bei laikotarpį po sporto. Augau šeimoje, kurioje yra 4 vaikai bei dar tiek pat “įvaikintų” neoficialiai, kurie gyveno kartu su mumis, laikiau juos savo broliais, sesėmis. Tiek namuose, tiek kieme būdavo labai daug veiksmo, nes puikiai sutarėme su visiškai visais kaimynais, todėl kiekvieną dieną žaisdavome įvairius žaidimus lauke, kaip “tuku tuku”, futbolas, vasaromis maudydavomės prie namų, upėje. Vienas kaimynas turėjo kompiuterinę, tai visi kaimynai pas jį sueidavome ir žaisdavome kompiuterinius žaidimus. Žaidimai iš tikrųjų stipriai veikė, kad prie jų praleidau nemažą dalį savo vaikystės. Atrodo, kad juos žaisdamas tarsi kuri atskirą gyvenimą, tokį, koks tau patiktų ir kad viskas priklauso nuo tavo įdėtų pastangų. Mažai tuo metu žinojau, kad tokį pat gyvenimo žaidimą galima žaisti ir realybėje.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com

„BŽ" DOSJĖ

Nojus Berlinskas gimė ir augo Biržuose. Vaikystėje, kartą grįžęs iš mokyklos, nebegalėjo atsikelti nuo lovos, nes beprotiškai skaudėjo pėdas ir jam buvo nustatyta “pėdų anomaliją”. Kulnai nebuvo suaugę su pėdomis. Vaikinukas buvo silpnas, nekentė sporto, fizinio judėjimo, bet jam padėjo jaunuolis, kurį Nojus laikė broliu, pasiūlęs pajudėti ir įtikinęs, kad pats laikas savimi pasirūpinti ir pastovėti už save. Taip į „nurašyto“ paauglio gyvenimą atėjo sportas, tapęs viso gyvenimo profesija. Dabar šis jaunas vyras turi nuosavą sporto klubą Vilniuje, dirba treneriu, studijuoja treniravimo metodikas, pasaulio čempionų mitybos, sporto programas, veda nuotolines treniruotes internete.