Mino: „Už gražiai nupudruoto ir mielai besišypsančio dainininko veido turi slėptis protas ir talentas“

Mindaugo Mickevičiaus archyvo nuotr.
Dainininkui Mino geriausias atsipalaidavimas- tyla ir visiškas nieko neveikimas. Tai geriausias poilsis, atokiai nuo žmonių, aplinkos.
Liepos 23 dieną, 17 valandą, Parovėjos kaime koncertuos paslaptingas dainininkas MINO. Tikrasis jo vardas – Mindaugas Mickevičius. Nepaprastai įdomi jo biografija. Mino studijavo Vilniaus universiteto žurnalistikos institute. Baigęs aukštąją mokyklą, pasuko į pedagogiką ir šou verslą. Kauno medicinos universitete pradėjo dėstyti italų kalbą bei vesti karaokės vakarus ir įvairius renginius. Dalyvaudamas karaokės konkursuose, būsimasis dainininkas dažnai laimėdavo prizines vietas. Profesionalaus muzikanto karjerą pradėjo kartu su dainininku iš Italijos Andrė. Mino rašė dainų tekstus, muziką ir kartu pasirodydavo koncertuose. 2005 metais Mino dalyvavo LNK realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Šiame itin didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusiame projekte Mino pateko į finalą. 2006 metais dainininkas buvo pakviestas į Nacionalinę Muzikos Lygą (NML). Mino tapo Mėlynojo diviziono nugalėtoju ir taip užsitikrino mažiausiai trečiąją vietą. Atkrintamosiose NML kovose nugalėjo buvusį kolegą „Kelias į žvaigždes“ – Vudį ir pateko į superfinalą, kuriame nusileido tik Radži ir užėmė antrąją vietą. Šiandien Mino – “Biržiečių žodžio” pašnekovas.

Jūsų kelias į sceną? Kodėl muzika, o ne žurnalistika ar pedagogika?

Nors dainavau ir anksčiau, tik po projekto „Kelias į žvaigždes“ atsivėrė durys į didžiąją sceną. Aš buvau vienintelis iš visų projekto dalyvių, turintis didesnę atlikėjo patirtį. Ją buvau įgijęs vesdamas karaokės renginius, dainuodamas restoranuose itališkus šlagerius. Bet ne visi dalyviai sugebėjo pasinaudoti tuo populiarumu... Tai didžiulis išbandymas. Kai kelis mėnesius kasdien tave rodo per televiziją, rašo laikraščiai, viskam pasibaigus išgyveni savotišką nuopolį žemyn. Mažėja susidomėjimas tavimi, lieki vienas, nes jau nešmėžuoji ekrane. Išsaugoti populiarumą ne taip lengva. Iš mūsiškių išsilaikė nedaugelis. Po tokio šou visi laukia, kuo dar nustebinsi, ką naujo pasiūlysi. Turi daug dirbti, kad tavimi domėtųsi. Studijuoti žurnalistiką man patiko, tačiau pradėjęs dirbti supratau, kad man daug smagiau ne pačiam kalbinti žmones, o kai manęs klausinėja – dalyti interviu. O italų kalba patiko nuo vaikystės, todėl dėstyti ją – vienas malonumas. Beje, per žurnalistikos studijas įgyti bendravimo įgūdžiai labai praverčia tiek dėstant, tiek vedant renginius ar dainuojant scenoje. Beje, man pasirodė šiek tiek nuobodoka, nes žurnalistikoje esi įrėmintas į tam tikrus rėmus, o man norėjosi kažko daugiau. Norėjosi parodyti save, o ne kitą žmogų.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/