Karo kapelionai rinkosi Taline

Bal­ti­jos re­gio­no ka­rių evan­ge­li­kų ka­pe­lio­nų kon­fe­ren­ci­ja yra tra­di­ci­nis su­va­žia­vi­mas, vyks­tan­tis kiek­vie­nais me­tais. Per­nai su­si­ti­ki­mas vy­ko Ry­go­je (Lat­vi­ja), Ki­tais me­tais pla­nuo­ja­mas Nor­ve­gi­jo­je.

Bal­ti­jos re­gio­no ša­lims pri­klau­so ne tik Lie­tu­va, Lat­vi­ja, Nor­ve­gi­ja, Len­ki­ja, bet ir Vo­kie­ti­ja, Da­ni­ja, Šve­di­ja, Suo­mi­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ir Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos. Mi­nė­tų ša­lių ka­ri­niai da­li­niai už­tik­ri­na Bal­ti­jos ša­lių sau­gu­mą.

Kon­fe­ren­ci­jo­je Ta­li­ne da­ly­va­vo įvai­rių kon­fe­si­jų evan­ge­li­kai (re­for­ma­tai, liu­te­ro­nai, bap­tis­tai, sek­mi­nin­kai ir kt.), taip pat at­vy­ko at­sto­vai iš ki­tų krikš­čio­niš­kų kon­fe­si­jų (Ro­mos ka­ta­li­kų ir sta­čia­ti­kių (or­to­dok­sų). Kon­fe­ren­ci­jos te­ma: „Ki­ber­ne­ti­nis sau­gu­mas ir ka­pe­lio­no pi­lig­ri­mys­tė po Ta­li­no sak­ra­li­nę erd­vę“. Su­si­rin­ku­sie­ji su­si­pa­ži­no su Es­ti­jos bend­ruo­me­ne, įvai­rio­mis kon­fe­si­jo­mis, ku­rios tu­ri ka­ro ka­pe­lio­nus. Pas­kai­tos vy­ko skir­tin­guo­se baž­ny­čių cent­ruo­se.

LK evan­ge­li­kų vyr. ka­pe­lio­nas, ku­ni­gas Ri­mas Mi­ka­laus­kas sa­kė, jog šiais lai­kais sau­gu­mo grės­mės ky­la ne tik sau­su­mo­je, jū­ro­je ar ore. At­si­ra­dus kom­piu­te­riams, in­ter­ne­tui, ka­ras per­si­kė­lė ir į ki­ber­ne­ti­nę (skait­me­ni­nę, ki­ne­ti­nę) erd­vę. O iš ten ga­li pa­siek­ti tiek orą, tiek jū­rą ir že­mę bet ku­ria­me pa­sau­lio taš­ke. Pa­vyz­džiui, jei bū­tų ata­kuo­ti ir su­ga­din­ti elekt­ros tink­lai, tai pa­jus­tų vi­si žmo­nės, be­si­nau­do­jan­tys elekt­ro­ni­kos įren­gi­niais. Ypač stip­riai – dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai.

LK evan­ge­li­kų vy­riau­sias ka­pe­lio­nas, ku­ni­gas Ri­mas Mi­ka­laus­kas pa­sa­ko­jo, jog ka­ro ka­pe­lio­nų kaip ir me­di­kų veik­la yra gi­na­ma Že­ne­vos kon­ven­ci­jos (1949) ir vei­kia dau­ge­lio ša­lių ka­riuo­me­nė­se dėl Žmo­gaus tei­sių lais­vai iš­pa­žin­ti sa­vo ti­kė­ji­mą. Ka­ro ka­pe­lio­no vaid­muo yra la­bai svar­bus, nes jis yra dva­si­nis as­muo. Skait­me­ni­nių tech­no­lo­gi­jų pa­gal­ba pa­vie­nis as­muo yra leng­viau pa­žei­džia­mas ne­gu vi­sa bend­ruo­me­nė. Dva­si­nin­ko tar­nys­tė ti­kė­ji­mo pa­grin­du yra nu­kreip­ta į bend­ruo­me­nės stip­ri­ni­mą. Pa­sak kun. Ri­mo Mi­ka­laus­ko, ti­kin­čio žmo­gaus taip grei­tai ne­vei­kia ne­tin­ka­mos pro­pa­gan­dos, nes jis mo­ka į vis­ką žiū­rė­ti kri­tiš­kai. „Evan­ge­li­kų ti­kė­ji­mas pa­grįs­tas kri­ti­niu mąs­ty­mu. Spren­di­mus prii­ma ne vie­nas as­muo, o vi­sa bend­ruo­me­nė“, – pa­ste­bė­jo ku­ni­gas R. Mi­ka­laus­kas.

Ka­rio tar­ny­ba yra spe­ci­fi­nė, jo kas­die­nis gy­ve­ni­mas tu­ri tar­nys­te api­brėž­tą erd­vę, tvar­ką, in­ten­sy­vų fi­zi­nį ir psi­cho­lo­gi­nį krū­vius, to­dėl jam rei­ka­lin­ga spe­ci­fi­nė dva­si­nė pa­gal­ba. Dva­si­nin­kas pa­ste­bė­jo, jog kiek­vie­nas ka­pe­lio­nas ga­li bū­ti pa­ra­pi­jos ku­ni­gu, ta­čiau ne kiek­vie­nas ku­ni­gas ga­li bū­ti ka­pe­lio­nu, ku­riam ten­ka pa­dė­ti ne tik ka­riš­kiams, bet ir jų šei­mų na­riams, pla­tes­nei ti­kin­čių­jų bend­ruo­me­nei.

Ku­ni­gas R. Mi­ka­laus­kas pa­ste­bė­jo, jog Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas pa­si­sa­kė už tai, kad dva­si­nin­kai ne­bū­tų at­lei­džia­mi nuo ka­ri­nės tar­ny­bos. Va­di­na­si, mo­bi­li­za­ci­jos at­ve­ju vi­si dva­si­nin­kai tap­tų ka­pe­lio­nais.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je evan­ge­li­kų ka­pe­lio­nai ga­li tar­nau­ti pa­gal Lie­tu­vos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų Baž­ny­čios 2014 me­tų su­si­ta­ri­mą su Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Be to, pa­ti baž­ny­čia yra lais­va pa­gal sa­vo ka­no­nus bend­ra­dar­biau­ti su ki­to­mis evan­ge­li­nė­mis baž­ny­čio­mis, to­dėl ga­li pa­tar­nau­ti vi­siems evan­ge­li­kams, ku­rie yra ka­riuo­me­nė­je. Kiek­vie­nas ka­rys tu­ri tei­sę rink­tis, ar jam to­kio pa­tar­na­vi­mo rei­kia.

Pa­sak Ri­mo Mi­ka­laus­ko, ka­riuo­me­nės spe­ci­fi­ka rei­ka­lau­ja, kad ka­pe­lio­nas ei­tų pas ka­rius, kas yra įpras­ta evan­ge­li­kų bend­ruo­me­nė­se, kur pa­pras­tai dva­si­nin­kas ko­le­gia­liai bend­ra­dar­biau­ja su pa­ra­pi­jie­čiais.

Ma­no­ma, kad lie­tu­viai ka­riai vis dar la­biau pa­si­ti­ki ka­pe­lio­nais nei psi­cho­lo­go ins­ti­tu­ci­ja. Pap­ras­tai ka­ro ka­pe­lio­nai vei­kia kar­tu su psi­cho­lo­gais ir tu­ri už­si­tar­nau­ti ka­rio pa­si­ti­kė­ji­mą. Dėl tos prie­žas­ties ka­pe­lio­nai tu­ri su ka­riais pra­leis­ti kuo dau­giau lai­ko. Kun. Ri­mas Mi­ka­laus­kas pa­ste­bė­jo, jog „šiuo me­tu evan­ge­li­kų ka­pe­lio­nams nė­ra su­da­ry­tos tam tin­ka­mos są­ly­gos – trūks­ta po­li­ti­nės va­lios“.