
Naujausios
Baltijos regiono karių evangelikų kapelionų konferencija yra tradicinis suvažiavimas, vykstantis kiekvienais metais. Pernai susitikimas vyko Rygoje (Latvija), Kitais metais planuojamas Norvegijoje.
Baltijos regiono šalims priklauso ne tik Lietuva, Latvija, Norvegija, Lenkija, bet ir Vokietija, Danija, Švedija, Suomija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Minėtų šalių kariniai daliniai užtikrina Baltijos šalių saugumą.
Konferencijoje Taline dalyvavo įvairių konfesijų evangelikai (reformatai, liuteronai, baptistai, sekmininkai ir kt.), taip pat atvyko atstovai iš kitų krikščioniškų konfesijų (Romos katalikų ir stačiatikių (ortodoksų). Konferencijos tema: „Kibernetinis saugumas ir kapeliono piligrimystė po Talino sakralinę erdvę“. Susirinkusieji susipažino su Estijos bendruomene, įvairiomis konfesijomis, kurios turi karo kapelionus. Paskaitos vyko skirtinguose bažnyčių centruose.
LK evangelikų vyr. kapelionas, kunigas Rimas Mikalauskas sakė, jog šiais laikais saugumo grėsmės kyla ne tik sausumoje, jūroje ar ore. Atsiradus kompiuteriams, internetui, karas persikėlė ir į kibernetinę (skaitmeninę, kinetinę) erdvę. O iš ten gali pasiekti tiek orą, tiek jūrą ir žemę bet kuriame pasaulio taške. Pavyzdžiui, jei būtų atakuoti ir sugadinti elektros tinklai, tai pajustų visi žmonės, besinaudojantys elektronikos įrenginiais. Ypač stipriai – daugiabučių namų gyventojai.
LK evangelikų vyriausias kapelionas, kunigas Rimas Mikalauskas pasakojo, jog karo kapelionų kaip ir medikų veikla yra ginama Ženevos konvencijos (1949) ir veikia daugelio šalių kariuomenėse dėl Žmogaus teisių laisvai išpažinti savo tikėjimą. Karo kapeliono vaidmuo yra labai svarbus, nes jis yra dvasinis asmuo. Skaitmeninių technologijų pagalba pavienis asmuo yra lengviau pažeidžiamas negu visa bendruomenė. Dvasininko tarnystė tikėjimo pagrindu yra nukreipta į bendruomenės stiprinimą. Pasak kun. Rimo Mikalausko, tikinčio žmogaus taip greitai neveikia netinkamos propagandos, nes jis moka į viską žiūrėti kritiškai. „Evangelikų tikėjimas pagrįstas kritiniu mąstymu. Sprendimus priima ne vienas asmuo, o visa bendruomenė“, – pastebėjo kunigas R. Mikalauskas.
Kario tarnyba yra specifinė, jo kasdienis gyvenimas turi tarnyste apibrėžtą erdvę, tvarką, intensyvų fizinį ir psichologinį krūvius, todėl jam reikalinga specifinė dvasinė pagalba. Dvasininkas pastebėjo, jog kiekvienas kapelionas gali būti parapijos kunigu, tačiau ne kiekvienas kunigas gali būti kapelionu, kuriam tenka padėti ne tik kariškiams, bet ir jų šeimų nariams, platesnei tikinčiųjų bendruomenei.
Kunigas R. Mikalauskas pastebėjo, jog Lietuvos Konstitucinis teismas pasisakė už tai, kad dvasininkai nebūtų atleidžiami nuo karinės tarnybos. Vadinasi, mobilizacijos atveju visi dvasininkai taptų kapelionais.
Lietuvos kariuomenėje evangelikų kapelionai gali tarnauti pagal Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios 2014 metų susitarimą su Krašto apsaugos ministerija. Be to, pati bažnyčia yra laisva pagal savo kanonus bendradarbiauti su kitomis evangelinėmis bažnyčiomis, todėl gali patarnauti visiems evangelikams, kurie yra kariuomenėje. Kiekvienas karys turi teisę rinktis, ar jam tokio patarnavimo reikia.
Pasak Rimo Mikalausko, kariuomenės specifika reikalauja, kad kapelionas eitų pas karius, kas yra įprasta evangelikų bendruomenėse, kur paprastai dvasininkas kolegialiai bendradarbiauja su parapijiečiais.
Manoma, kad lietuviai kariai vis dar labiau pasitiki kapelionais nei psichologo institucija. Paprastai karo kapelionai veikia kartu su psichologais ir turi užsitarnauti kario pasitikėjimą. Dėl tos priežasties kapelionai turi su kariais praleisti kuo daugiau laiko. Kun. Rimas Mikalauskas pastebėjo, jog „šiuo metu evangelikų kapelionams nėra sudarytos tam tinkamos sąlygos – trūksta politinės valios“.