Jonas Valančiūnas: „Laimė, kai tavęs namuose laukia...“

Asmeninio albumo nuotr.
Jonas sako, kad senojo žemyno čempionate Lietuvos vyrų rinktinė turi visas galimybes iškovoti medalius, tačiau yra vienas „bet“ – nacionalinės komandos nariai vasarą turi išvengti traumų.
Šiandieninis mūsų svečias – žymiausias ir didžiausias Lietuvos Jonas. Jonas Valančiūnas gimė 1992 metų gegužės 6 dieną Utenoje, profesionalus Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis NBA lygoje, Naujojo Orleano „Pelicans“ komandoje. Dar kitaip vadinamas „JV“.

Kas pirmasis pastebėjo Jūsų gabumus krepšiniui?

Pirmieji mano bandymai krepšinio aikštelėje buvo, kai man buvo gal 8 metai. Man tai buvo žaidimas, kurį malonu žaisti ir susitikti su draugais padūkti. O besimokant antroje klasėje, mama mane nuvedė pas krepšinio trenerę Sinilgą Bartaševičiūtę ir pasakė – gal galite priimti šį vaiką pabandyti žaisti krepšinį. Taip ir prasidėjo mano draugystė su krepšiniu. Vėliau krepšinio agentas Šarūnas Broga pakvietė mane iš Utenos į Vilnių, kur įsikūriau Lietuvos olimpiniame sporto centre. Čia be manęs gyveno daugybė įvairių sporto šakų sportininkų. Šarūnas rūpinosi mano gyvenimu Vilniuje ir nuolat kontaktavo su mama, kuriai buvo neramu dėl mano gyvenimo toli nuo namų. Aš atstovavau Vilniaus krepšinio mokyklai. Tai buvo vieta, kurioje mokiausi, tobulėjau ir rengiausi kovoms. Vyrų krepšinio rungtynėse debiutavau būdamas vos septyniolikos – 2009 metais, kai apsivilkau Vilniaus „Perlo“ marškinėlius. O po metų tapau Vilniaus „Lietuvos Ryto“ žaidėju. Taip viskas ir prasidėjo. 2012 metais debiutavau Nacionalinėje Šiaurės Amerikos krepšinio lygoje. Krepšinio klubas, kuris mane pasirinko, buvo įsikūręs Toronte, Kanadoje.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/