Gražaus gyvenimo dainei buvo gėda piešti

Asmeninio albumo nuotr.
Pašnekovė sako suprantanti, kad žmonėms jos kuriamas šviesos ir gėrio kupinas pasaulis yra labai reikalingas – jame randama ramybė, atokvėpis. Šį portretą kūrė Sigutės draugė fotografė Laima Druknerytė.
Su Sigute Ach virtualaus pokalbio susitikome, kai menininkė grįžo iš atostogų. Tačiau, kaip pati sako, ji yra jautrus žmogus, todėl kasdienybėje suranda daugiau poilsio ir ramybės, nei kažkur keliaudama. Ir nors pasaulyje tvyro didžiulis chaosas, Sigutė Ach iš visų jėgų bando neprarasti kūrybos grožio ir lengvumo. „Esu labai gražaus gyvenimo dainė,“ – sako ji. Daugeliui puikiai pažįstamuose paveikslėliuose Sigutė atranda prieglobstį nuo kartais tokio žiauraus ir nejaukaus suaugusiųjų pasaulio. Ir nors jos vaikai jau suaugę, tačiau menininkė nepraranda polėkio ir smalsumo pasauliui, kuris yra pagrindinis jos gyvenimo variklis.

Po žiemos šalčių atėjęs pavasaris daugeliui yra lyg gaivaus oro gurkšnis. Pagaliau galime džiaugtis ilgesnėmis dienomis, bundančia gamta. O kokios nuotaikos vyrauja Jūsų pavasaryje?

Aš prieš kelerius metus persikrausčiau į kaimą ir natūraliai visas gamtos ritmas yra tiesiog ant mano slenksčio. Pavasaris visada buvo mėgstamiausias metų laikas. Vasaros nemėgstu. Ji man per karšta. Ruduo irgi žavus tol, kol dienos visai nesutrumpėja. Aš esu nuo šviesos priklausomas žmogus. Pavasarį vėl pasijuntu naudinga – atsigauna mokyklų programos, visi pabunda iš žiemos miego. Pastarieji dveji karantino metai buvo lėti ir vangūs darbų prasme, o šį pavasarį jau jaučiasi, kad viskas ima judėti labiau įprastu ritmu.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/