Naujausios
Švedijos susitikimai (3)
„Čia žmogus nepervargsta“
„Dar gyvendama Lietuvoje, bandžiau kažką keisti, bet tu nepakeisi nei sistemos, nei įstatymų, o gyvenimas yra per trumpas“, — sako sediškė Dalia Gontaitė, į Švediją su šeima persikėlusi gyventi prieš pusantrų metų. Dalia čia dirba su jaunimu, panašų darbą, kaip ir Lietuvoje. Tik požiūris į žmogų čia skiriasi.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Laisvalaikio vadovė
Dalia Gontaitė dirba laisvalaikio vadove Švedijos Vesteroso miesto jaunimo laisvalaikio klube, kur po pamokų renkasi vaikai ir jaunuoliai. Tai miesto savivaldybei priklausanti organizacija, turinti filialų visame Vesterose.
Klube pagal sąrašą yra apie 170 vaikų, kasdien lankosi iki 30-ties. Po pamokų, iki penktos vakaro durys atviros jaunesniems vaikams, iki šeštos valandos pietaujama, o po šeštos iki dešimtos vakaro į klubą renkasi jaunuoliai nuo 16 iki 21 metų. Klubas atidarytas 5 kartus per savaitę.
Jaunuoliai į vadovus gali kreiptis bet kokios pagalbos, pavyzdžiui, psichologinės. Čia jie gali žaisti biliardą, žiūrėti televizorių, kalbėtis, groti gitara, daryti rankdarbius, labai populiaru gaminti maistą.
Savaitgaliais klubas veikia iki pusės pirmos nakties.
Vaikų laisvalaikį apmoka savivaldybė
Laisvalaikio klubo veiklą finansuoja savivaldybė.
Pirmadieniais po pamokų, pasakoja Dalia, paprastai dirbama puikiai įrengtose meninėse dirbtuvėse, kuriose, jei patinka, galima lankytis kasdien. Čia vyksta kūrybinis procesas be vertinimo, o tai Lietuvai, anot Dalios, yra visiškai nebūdinga. „Vertinimas gali užmušti kūrybiškumą ir norą dirbti. Čia tikslas — ne rezultatas, kokį įsivaizduoja mokytojas, o kūrybiškumo ugdymas. Jei reikės, vaikas susiras meno mokyklą ar architektūros institutą“, — sako Dalia.
Trečiadienis yra kepimo diena. Tądien Dalia su keliais vaikais, kurie iš anksto užsirašo eilėje, kepa pyragus, tortus ir vaišina visus vaikus. Tam lėšų irgi skiria savivaldybė — beje, vaikams perkami tik kokybiški, ekologiški produktai.
Ketvirtadienis, nesvarbu koks oras, yra lauko diena. Žiemą vadovai su vaikais keliauja į baseiną — išlaidas irgi apmoka savivaldybė.
Ne bausti, o padėti
Klube dirba du vadovai— pagalbos asistentai, kurie kiekvieną savaitgalį eina į jaunimo susibūrimo vietas. Tokį vadovą jaunimas gerai pažįsta ir pasitiki, jis turi būti asmenybė. Pagalbos asistentai yra apmokyti, kaip elgtis situacijose, kai jaunuolis, pavyzdžiui, persipjauna venas ar padaugina alkoholio. Kartais jie sutvarsto žaizdas, būna, kad tenka skambinti greitajai ar tėvams.
Stokholme, pasakoja Dalia, tokiais savanoriais dirba tėvai. Jie naktimis budi mieste ir stengiasi padėti į bėdą patekusiems jaunuoliams. „Švedijoje apskritai visa sistema pastatyta taip, kad padėtų, o pas mus — kad baustų“, — mano Dalia.
Bandelė Kasandrai
Kai į klubą atėjo diabetu serganti mergaitė, pasakoja Dalia, visi vadovai praėjo specialius mokymus, kaip elgtis šalia diabetiko.
Švedijoje labai daug alergiškų žmonių, todėl klubo vadovai privalo žinoti, kurie vaikai yra alergiški, jiems yra skiriamas specialus maistas. „Aha, šiandien ateina Kasandra, mes jai turime pašildyti specialiai jos bandelę“, — pasakoja Dalia.
Lietuvė įsitikinusi, kad tokį požiūri lemia ne tik pinigai.
„Manau, mes, lietuviai, turime pasidaryti smegenų operaciją ir iš vadovų ir valdovų tapti tarnautojais. Čia ateina žmogus, ir tu džiaugiesi, kad jis atėjo. Pas mus to džiaugsmo nėra. Tas pats ir mokykloje“, — dėsto pašnekovė.
Moteris prisipažįsta dar Lietuvoje bandžiusi maištauti prieš sistemą, mačiusi, kad ten kažkas yra blogai. „Tu gali norėti, bet tu nepakeisi sistemos, įstatymų. O gyvenimas yra per trumpas“, — sako moteris.
Ir mokytojas gali pavargti
Dalia net nemėgina lyginti, kiek mokytojai dirba Lietuvoje, ir kiek Švedijoje. „Lietuvoje kažkodėl mokytojai dirba kaip žirgų lenktynėse — greičiau, aukščiau, stipriau. Švedijoje nei mokytojui, nei vaikui nėra keliami tokie reikalavimai, ir pats mokytojas sau jų nekelia“, — pastebi Dalia.
Ar tai gerai? „Manau, žmogumi būti yra gerai. Yra žmogiška pavargti, pailsėti, nežinoti, žmogiška būti nusiminusiam... O Lietuvoje tu neturi tokios teisės“, — sako Dalia.
Nekuriama papildomo streso
Anot pašnekovės, jei reikia, mokytojas gali išvykti atostogauti ir per mokslo metus, ir pasaulis dėl to negriūna. „Čia žmogus nepervargsta. Čia visiškai nekuriama papildomo streso“, — sako Dalia.
Moteris juokiasi, kad atvažiavus iš Lietuvos, jautėsi patekusi tarsi į sraigių respubliką, kurioje niekas niekur neskuba, iš nieko nedaro tragedijos ir nekuria kultų.
Lietuvoje, tęsia Dalia, yra kuriamas, pavyzdžiui, išsilavinimo kultas. „Jei neturi išsilavinimo, esi niekas. Tėvams, kurių vaikas nesimoko aukštojoje mokykloje, labai sudėtinga atsilaikyti prieš kolegas: “Ką, tavo, vaikas neįstojo? Nesimoko? O toks gabus buvo“. Tu tai priimti tarsi peilį į paširdžius“, — pasakoja moteris. Tuo tarpu Švedijoje normalu ieškoti savęs, išbandyti visus kelius.
„Mano pačios vaikas iš Lietuvos atsivežė baimę klausti. Lietuvoje, jei ne taip paklausi, būsi išjuoktas. Čia tu turi teisę nežinoti, ir niekas neišjuoks. Mes esame teisiųjų tauta, neklystantys, o tas, kuris kažko nesupranta, Lietuvoje yra “lochas“, — sako dviejų vaikų mama.
Visa Švedija tujinasi
Vaikai ir jaunuoliai į Dalią kreipiasi „tu“, kaip ir Dalia į savo darbdavį ar miesto merą.
Švedija „tujintis“ pradėjo apie 1968-uosius metus, kai vienos kompanijos vadovas savo darbovietėje pradėjo naikinti įvardžio “Jūs“ formą. Netrukus visi pamatė, kad tai yra gerai. “Ei, tu“, — kreipiamasi į mokytoją, savo darbdavį ar Seimo narį, tik karalienei sakoma “Jūsų didenybe“.
„Atrodo smulkmena, bet atvykus iš kitų šalių, kur yra sureikšmintas mokytojas, vadovas, Seimo narys ar savivaldybės atstovas, kur įprasta visiems linkčioti, ištinka kultūrinis šokas“, — prisipažįsta Dalia.
Kita vertus, mano moteris, gal šis tujinimas turi įtakos labai dideliam švedų savivertės jausmui. „Įvardis “tu“, manau, kiekvieną nuleidžia ant žemės ir nekuria atstumo tarp darbdavio ir darbuotojo, tarp valdžios atstovo ir eilinio žmogaus, visus sustatydamas į vieną liniją“, — sako Dalia.
POŽIŪRIS: Dalia Gontaitė 15 metų dirbo Sedos kultūros centre renginių režisiere, organizatore, jaunimo užimtumo projektų vadove, radijo stoties „Mažeikių aidas“ laidų vedėja. “Švedijoje mano darbas praktiškai tas pats. Skiriasi tik požiūris į žmogų“, — sako Dalia.
LAISVALAIKIS: Švedija vaikų ir jaunimo popamokiniam ugdymui ir laisvalaikiui negaili nei lėšų, nei dėmesio. Su vaikais po pamokų dažniausiai užsiima laisvalaikio vadovai.
Autorės nuotr.