Naujausios
Skubėti galima tik pagal taisykles
Daugkartinis ralio varžybų dalyvis ir laimėtojas, ilgametis šturmanas Vytautas Kazeliūnas nusišypso pro ūsą paklaustas, ir kokio velnio jam viso šito reikia. Reikia, sako, nes mėgsta riziką ir greitį.
Tiesa, 40-ies metų vairavimo stažą turinčio šiauliečio aistra greičiui prasiveržia tik ralio trasoje. Lietuvos keliuose, kur, lenktynininko žodžiais, dažnai chaosas, jis stengiasi būti pavyzdingu vairuotoju, ir pataria kiekvienam skubėti, laikantis taisyklių.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Ralis – ekstremalams
58 metų V. Kazeliūnas, su kolega Tomu Ramanausku prieš kelias savaites sudalyvavęs tarptautiniame ralyje „Aplink Lietuvą-2014“, tuojau po varžybų pamojo Lietuvai ir išvažiavo į Londoną.
Nepaisant to, kad pastarasis ralis šiam šiauliečių ekipažui nebuvo labai sėkmingas, V. Kazeliūnas sustoti neketina – jis su T. Ramanausku žada tęsti kovas ralio trasose.
Kas V. Kazeliūnui ralis? Pirmiausia, sako, tai adrenalinas, kokio nepatirsi niekur kitur.
Ar verta rizikuoti? Verta, net nesusimąsto lenktynininkas, ir net nusišypso iš malonumo prisiminęs pastarajame tarptautiniame ralyje „Aplink Lietuvą“ išvystytą 187 kilometrų per valandą greitį.
„O rizika nėra pati didžiausia, nes yra specialiai paruošti sportiniai automobiliai, yra šalmai, yra nedegantys kombinezonai, kuriuos privalu vilkėti. Yra daug saugumo“, – įsitikinęs šiaulietis.
Aistra augo su metais
Šiemet sukanka lygiai 40 metų, kai V. Kazeliūnui, tada 18-mečiam, buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. Nors, prisipažįsta, tėvo 401-ąjį moskvičių, vadintą "kremliuku", kaimo keliu vairuoti pradėjo devynerių, kai tik pradėjo pasiekti pedalus.
Būdamas trylikos persėdo į tėvo 21 „Volgą“.
„Su vienu geru draugu vis pasidomėdavome raliais, kažkodėl nedomino nei krosas, nei žiedinės lenktynės, tik ralis“, – kone 40-ies metų senumo atsiminimais dalijasi šiaulietis lenktynininkas.
1981 metais juodu su draugu pabandė sudalyvauti ralyje „Žiguli“ markės automobiliu A lygos lenktynėse. Ralio dviejų jaunų vyrų gyvenime daugėjo – vienos lenktynės vijo kitas.
Tarybiniais metais raliai vykdavo tik naktimis, tad dėl silpstančio regėjimo V. Kazeliūnui teko užleisti vietą prie vairo ir persėsti į šturmano kėdę.
„Abiem nebe daug trūko taškų iki kandidatų į sporto meistrus, tačiau pristigome pinigų – rėmėjų neturėjome, o asmeniniai ištirpo, – sako V. Kazeliūnas. – Automobilių sportas dabar labai brangus, bet ne mažiau brangus jis buvo ir prieš daugelį metų. Tuomet viską teko daryti savo lėšomis, kaip ir dabar.“
Taigi aktyvųjį sportą dviem jauniems vyrams teko bent jau laikinai pamiršti.
Viskas į senas vėžes grįžo prieš maždaug penkerius metus, kai V. Kazeliūno draugo sūnus Tomas Ramanauskas, sužinojęs apie praeityje aktyvų Vytauto sportavimą, paprašė būti jo šturmanu. Ekipažo kraitis – jau ne vienas laimėjimas.
Skraido tik vėjavaikiai
Sportininkas apgailestauja, kad kai kurie aštrių potyrių ištroškę jaunuoliai suka ne į kokios nors ekstremalios sporto šakos pusę, o į kelią. Ir manevruoja iš pirmos juostos į antrą, lenkia prieš pat šviesoforą, sąmoningai stabdo eismą, lyg nuo kažko bėgtų. O čia, žiūrėk, prie šviesoforo ir susitinkama.
V. Kazeliūnas tokius vairuotojus vadina ne ereliais, kaip kartais pavadinama, o paprasčiausiais autochuliganais – chuliganais ir dar su automobiliu.
„Tik nereikia tokių ironiškai vadinti ralistais – čia yra vėjavaikiškumas, noras pasirodyti, išlieti energiją, – kategoriškas ilgametis ralio šturmanas. – Kalbėsiu tik apie save, tačiau, aš, ralistas, kaip tik esu nusiteikęs kuo mandagiau važinėti, kuo saugiau, žodžiu, kelyje elgtis atsakingai.“
Draskytis, lenktynininko nuomone, galima ralio trasoje, kur sustiprintos apsaugos priemonės, kur esi mažiau atsakingas už kitus ir apsaugotas pats.
„Kelias nėra ta vieta, kur galima ir leidžiama patirti didelę greičio jėgą“, – įsitikinęs šiaulietis.
Problema, anot jo, tik tai, kad automobilių sportas yra labai brangus. Štai kad ir pastarojo ralio, kuris ką tik buvo užsukęs ir į Šiaulius, vieno ekipažo vidutinės einamosios išlaidos – apie septynis tūkstančius litų.
Taigi automobilių sportas dėl tokių išlaidų įkandamas toli gražu ne visiems.
Pamoka
Pasaulį sporto, darbo ir kitais reikalais išmaišęs V. Kazeliūnas sako ne kartą patyręs, kokio aukšto lygio didžiosiose pasaulio valstybėse yra vairavimo kultūra. Ypač tai pastebėjo Vokietijoje, Belgijoje.
„Iškišai ranką per langą prašydamas praleisti, ir bet kuris vairuotojas tave praleis, – sako pašnekovas. – Pabandyk Lietuvoje ranką pakelti! Gal penktas ar dešimtas ir praleis...“
Kultūringas vairavimas, įsitikinęs sportininkas, priklauso nuo kiekvieno žmogaus nusiteikimo. Ne visada lengva įtikinti dažną jauną žmogų vairuoti taip, kaip dera. Ir kartais sustabdo, deja, tik skaudžios pamokos.
Pamoką, kokios niekada nepamirš, turėjo ir V. Kazeliūnas.
1987–1989 metais, atsimena, Šiauliuose „Elnias“ organizuodavo ralius. Klaipėdietis ralistas, pono Vytauto draugas, kartą į Šiaulius atsivežė 19-metį mechaniką, kuris labai norėjo lenktyniauti. Taigi patyręs sportininkas tam mechanikui davė savo treniruočių mašiną.
Greičio ruože už Kurtuvėnų, važiuojant greituminę rungtį, pirmą kartą į lenktynių trasą stojęs vaikinas nuskriejo nuo kelio, rėžėsi į medį ir žuvo.
Tragiškas vaizdas V. Kazeliūno atmintyje įrėžė gilią ir skaudžią gyvenimo pamoką – važiuoti laikantis taisyklių ir neskubėti, kai skubėti yra neleistina.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TAISYKLĖS: Ilgametis lenktynininkas Vytautas Kazeliūnas įsitikinęs, kad jei visi laikytųsi taisyklių, tai eismo įvykių nebūtų arba jų būtų mažai. Greta sportininko – jo draugas ir kelionių palydovas Škotis.
PATARIMAS: Šiaulietis Vytautas Kazeliūnas pataria aštrių pojūčių mėgėjams savo jėgas išbandyti ralio trasose, bet ne keliuose.
Jono TAMULIO nuotr.
RALIS: Šiauliečių sportininkų – 31-erių vairuotojo Tomo Ramanausko ir šturmano Vytauto Kazeliūno ekipažas – puikiai pasirodė šiemet tarptautinio ralio „Aplink Lietuvą“ trasoje Šiauliuose. Tačiau galutinis rezultatas šio ekipažui nebuvo palankus dėl automobilio gedimo.