Naujausios
Šiauliečiai dalyvauja šunų kinkinių varžybose
Arvydas Ponelis ir Martynas Rutkus vakarais laukuose su vokiečių aviganiais Loke Šarmu ir Toriu bei Sibiro haskiu Aliaska ruošiasi šunų kinkinių varžyboms.
Giedrius VAITKEVIČIUS
sportas@skrastas.lt
Sunki pradžia
M. Rutkus šunų kinkinių varžybomis susidomėjo dar paauglystėje.
„Nuo vaikystės mylėjau šunis, o pirmąjį įsigijau ir pradėjau kinkyti 15-os metų, – pasakojai M. Rutkus. – Prieš trejus metus iš prieglaudos priėmėme vokiečių aviganį Torį. Tada jau dirbau, buvo kitokios finansinės galimybės. Pradėjau rimčiau sportuoti“.
25-erių vyras juokiasi prisiminęs pirmuosius bandymus: „Sekėsi sunkiai. Tempė ne šuo, o aš jį“.
Martynui ir Toriui tobulėti, paklusnumui ir tarpusavio supratimui gerinti buvo pasirinkta šunų dresūros mokykla.
Protingi aviganiai ir stiprus haskis
Dresūros mokykloje M. Rutkus sutiko bendramintį – A. Ponelį. Arvydas buvo įsigijęs Sibiro haskį Aliaską.
„Norėjosi, kad šuo būtų ne tik namų aksesuaras, bet turėtų paskirtį, kažką veiktų. Išsirinkau darbinį šunį, – pasakojo 29-erių Arvydas. – Sveikame kūne sveikas protas ir visos kitos kūno dalys. Gerai ir man, ir šuniui, kurio netukiname“.
Po kurio laiko Rutkų šeimą papildė ir prie naujai suburtos komandos prisidėjo vokiečių aviganė Lokė Šarmas.
„Bėgti gali visi šunys. Skirtumas tas, kad vokiečių aviganiai greičiau orientuojasi darbe, geriau supranta posūkio, stabdymo, greičio terminus, – sako M. Rutkus. – Yra geras pokštas: Kodėl vokiečių aviganiai tokie protingi? Todėl, kad jų šeimininkai žino, jog šunis reikia dresuoti“.
Kolegai pritaria ir A. Ponelis: „Svarbu rasti bendrą kalbą su šunimis. Kartais šeimininkai jų nedresuoja, o vėliau peikia šunį, kad jis blogas. Blogas ne šuo, o jo nedresavęs šeimininkas“.
Arvydas giria savąjį Sibiro haskį. Vyro teigimu, Aliaska stipri, imli.
Varžosi Latvijoje ir Estijoje
Dvejus metus sportuojantis Martynas ir vienerius metus su šunų kinkinių varžybomis ir treniruotėmis laisvalaikį leidžiantis Arvydas įkūrė klubą „Good 2 go“. Tiesa, kol kas jis nėra įregistruotas.
Lietuvoje egzistuoja trys oficialūs klubai – Kauno „Fluidus“, Kernavėje įsikūręs „Top dogz“ ir Elektrėnų rajone esanti „Aliaska“. Prieš trejus metus įkurta ir Lietuvos šunų kinkinių sporto federacija.
Pirmasis šiauliečių startas – M. Rutkaus pernai rudenį laimėtos paspirtukų varžybos Estijoje.
Sėkmingiausiai „Good 2 go“ pasirodė žiemą Latvijoje. Martynas buvo pirmas rogių ir antras paspirtukų įskaitose. Arvydas slidinininkų grupėje užėmė ketvirtąją vietą.
Šunys džiaugiasi ir liūdi kartu
Prieš startą jaudinasi ne tik šeimininkai, bet ir šunys. Po finišo jie kartu džiaugiasi arba liūdi.
„Jie gyvena, kad iškovotų pergales, – tvirtino A. Ponelis. – Po finišo šunys būna sočiai apdovanojami“.
Vyrai ne tik palaiko sveiką gyvenimo būdą, dalyvauja varžybose, bet ir yra įtraukti į įvairias sporto šakos įskaitas.
„Šunų kinkinių portalai veda statistiką. Tiesa, dar patys jos nelabai suprantame“, – šypsojosi Arvydas.
Skirtingos įskaitos
A. Ponelis kol kas varžosi slidininkų varžybose. M. Rutkus – rogių ir paspirtukų.
Šunų kinkinių sportas turi atskiras įskaitas. Moterys ir vyrai bėgikai, dviratininkai ir slidininkai kovoja atskirai. Rogių, paspirtukų, triračių ir keturračių varžybos – bendros, nes jose daugiausiai pastangų įdeda šunys.
Įskaitos taip pat skirstomos pagal komandos šunų kiekį. Sportininkai dalyvauja slidininko ir šuns, slidininko ir dviejų šunų, rogių ir dviejų šunų ir kitose grupėse. Išsiskiria „Open“ įskaita, kurioje įkinkyti šeši ir daugiau šunų. Kartais jų būna ir 18 ar 20.
Sportininkai varžosi vasaros ir žiemos sezonais. Latvijoje kai kurios varžybos rengiamos ir dieną, ir naktį. Dažniausiai tai būna vasarą, nes šunų kinkinių varžybos nevyksta, jei lauke šilčiau kaip 20 laipsnių.
Treniruojasi kas antrą dieną
Prie varžybų pripratę šiauliečiai šunų be reikalo nevaiko.
„Jei iš taško A į tašką B keliautume šunų kinkiniais, būtų per daug. Tai sportas, ne transporto priemonė“, – sako A. Ponelis.
Sportininkai treniruojasi vakarais, dažniausiai kas antrą dieną – tris arba keturis kartus per savaitę. Prieš varžybas grafikas dar intensyvesnis.
„Svarbu, kad po darbų nenusikaltume ir šunų neužknistume, – sakė A. Ponelis. – Žmonos į pomėgį žiūri tolerantiškai, į varžybas atvažiuoja palaikyti“.
Ieško bendraminčių
Vienintelis Šiaurės Lietuvos šunų kinkinių klubas „Good 2 go“ pasirengęs plėstis ir ieško bendraminčių.
Pasak M. Rutkaus vasaros sezono įranga – elementari. Tereikia transporto priemonės (dviračio, paspirtuko, triračio arba keturračio), sportinių batelių ir trapecijos – amortizacinio lyno. Jo kaina siekia apie 80 litų.
Rogės – brangesnės. Už pigiausias naujas lenkiškas reikia pakloti 3 tūkstančius litų. Geriausiomis laikomos sportiškos rogės kainuoja ir 6 tūkstančius eurų.
KOMANDA: Vienintelę Šiaurės Lietuvoje šunų kinkinių ekipą sudaro sportininkai Arvydas Ponelis (kairėje) ir Martynas Rutkus bei trys šunys (iš kairės) Aliaska, Toris ir Lokė Šarmas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VARŽYBOS: „Šunims suteikiame tai, ką jie gali ir mėgsta daryti geriausiai – laisvai bėgti“, – sakė šunų kinkinių varžybose dalyvaujantis Martynas Rutkus.
TIKSLAS: Šunų kinkinių varžybų dalyvio Arvydo Ponelio tikslas – palaikyti sveiką gyvenseną ir šunis išnaudoti pagal jų paskirtį: „Pirmoji buvo medžioklė, vėliau šunys tempė roges“.
TRAPECIJA: Viena pagrindinių sportininko, dalyvaujančio šunų kinkinių varžybose, įrangos dalių trapecija – amortizacinis lynas.