Seserys pasirinko stadioną

Seserys pasirinko stadioną

Seserys pasirinko stadioną

Futbolininkės Oksana ir Rasa Imanalijevos vieną po kito žeriasi prizus. Oksana yra geriausia praėjusiųjų metų moterų A lygos futbolininkė, o Rasai atiteko rezultatyviausios žaidėjos titulas. Seserys į futbolą pasuko ne iškart — vaikystėje aktyviai žaidė krepšinį.

Giedrius VAITKEVIČIUS

Apdovanojimų metai

2011 metais Šiaulių „Gintra-Universitetas“ čempionėmis tapo septintus metus iš eilės ir dešimtus apskritai. Seserys Imanalijevos su šia komanda laimėjo šešis čempionių titulus.

2010 metais 34 įvarčius pelniusi R. Imanalijeva apgynė rezultatyviausios futbolininkės vardą. 2011 metais jos sąskaitoje buvo 21 įvartis.

„Šiemet vyko mažiau varžybų, viename mače nežaidžiau“, — suprastėjusią statistiką aiškino R. Imanalijeva.

Kamuolius į vartus ir kojomis, ir galva siunčianti puolėja sako, kad dažnai mušami įvarčiai „visi svarbūs“.

Oksana pripažinta geriausia 2011 metų moterų A lygos futbolininke.

„Apdovanojimas — netikėtas, — vertino futbolininkė. — Jį lėmė daug įdėto darbo ir susižaidimas su komandos draugėmis“.

Sausio 29-ąją 21-ąjį gimtadienį švęsiantį Rasa metais vyresnei sesei titulo nepavydi: „Jei futbolo specialistai išrinko, vadinasi, Oksana to verta. Galbūt kada ateis ir mano eilė“.

Oksana, 22— ąjį gimtadienį atšventusi sausio 17-ąją, pernai geriausiųjų miesto sportininkų dešimtuke užėmė dešimtąją vietą.

„Sužinojau tik paskutinę dieną. Labai nustebau, nudžiugau. Patekimas tarp geriausiųjų sportininkų skatina ir toliau stengtis taip, kaip iki šiol“, — šypsojosi O. Imanalijeva.

Futbolininkė apdovanojimus laiko namuose Šiauliuose. Rasos trofėjai puikuojasi gimtuosiuose Petrašiūnuose.

Būsimos ekonomistės

Prieš keletą metų į Šiaulius persikėlusios seserys dabar daugiau laiko praleidžia Šiauliuose, nei Pakruojo rajone.

Futbolininkės ilgą laiką gyveno kartu. Dabar — atskirai.

„Kuo mažiau susitinkame, tuo geriau sutariame“, — juokėsi Rasa.

„Gintros-Universiteto“ žaidėjos susitinka ir treniruotėse, ir Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete. Abi studijuoja ekonomiką.

Ketvirtakursė Oksana džiaugėsi puikiais neseniai pasibaigusios sesijos rezultatais, tačiau ant nosies bakalauro darbas. Mergina pasirinko temą „Mokesčių įtaka Europos Sąjungos šalių ekonomikos augimui“.

Rasa dar gyvena sesijos nuotaikomis. Prieš pokalbį ji laikė įmonės finansų valdymo egzaminą. Futbolininkės laukia paskutinis išbandymas — ekonominės minties istorijos egzaminas.

„Visada mokėmės gerai ir kone kiekvienais metais gaudavome pagyrimo raštus, — pasakoja Rasa. — Svajojau būti medike, bet reikia ilgai mokytis, tad pasirinkau ekonomiką“.

Negaili kritikos futbolo lygiui

Futbolininkės negaili kritikos šalies moterų futbolo lygiui.

„Merginos, baigusios studijas, ieško darbo užsienyje. Tik ten galima gyventi iš futbolo“, — atvirai kalbėjo Rasa. Jos nuomone, Šiauliuose — geriausios sąlygos Lietuvoje.

Imanalijevos pateikia pavydžių — buvusi „Gintros-Universiteto“ lyderė Raimonda Kudytė žaidžia Lenkijoje, Viktorija Budrytė — Švedijoje, dar pora merginų — Danijoje.

Šiemet bakalauro studijas baigianti Oksana taip pat yra sulaukusi susidomėjimo iš Švedijos, Lenkijos.

„Norėčiau save išbandyti užsienyje, tačiau galutinai dar nesu apsisprendusi“, — sakė Oksana.

Varžoves nuolat triuškinančios „Gintros-Universiteto“ futbolininkės stabteli UEFA moterų Čempionių lygoje.

„Pamačiusios varžovių iš užsienio lygį, suprantame, kad dar reikia daug dirbti. Anksčiau A lygoje keldavome tikslą per rungtynes mušti 10 įvarčių, dabar — 20, — šalies moterų futbolo peripetijas aiškina Oksana. — Skiriasi ir treniruočių sąlygos. Makedonės treniruočių stovyklas rengia kelis mėnesius, o mes — kelias savaites. Neturime tiek lėšų“.

2011 metų rudenį Šiaulių ekipa patyrė pirmąjį pralaimėjimą po penkerių metų — svečiuose 2:4 (0:3) nusileido „Kaunui“.

Seserų nuomone, nesėkmę lėmė nusiteikimas. Pritrūko ir sėkmės.

„Gerai, jei Lietuvoje atsirastų daugiau stiprių komandų, tačiau kitoserungtynėse “Kauną„ sutriuškinome daugiau kaip dešimties įvarčių skirtumu, — prisiminė Rasa. — Pernai žaidėme tik 10 varžybų. Tai per mažas skaičius, kad mūsų lygis sparčiai kiltų. Be to, trūksta informacijos apie artėjančias rungtynes. Apie jas sužino tik žaidėjų artimieji“.

Futbolas — ne tik vyrų sportas

Seserys „Gintrai-Universitetui“ atstovauja salės futbolo varžybose. Merginos žaidžia ir Lietuvos rinktinėje.

Nors Imanalijevų tėtis kilęs iš Dagestano, merginoms labai svarbu ginti Lietuvos garbę.

„Kai atstovaudamos Lietuvos rinktinei pralaimime, visos verkiame. Nesvarbu, nusileidžiame vienu įvarčiu ar daugiau“, — atskleidė Oksana.

Futbolininkė tvirtina esanti labai impulsyvi ir dažnai gaunanti geltonas korteles.

Seserys nemano, kad futbolas — vyriška sporto šaka.

„Futbolas — gyvenimo būdas, o jį kiekvienas pasirenka tokį, kokį nori, — mano Rasa. — Praėjusių metų pasaulio čempionatą laimėjo japonės. Pažiūrėjus į jas, matosi, kad futbolas — ir moterų sportas. Jos nėra fiziškai galingos, bet greitos ir protingos“.

Merginos protingą žaidimą išskiria kaip pranašumą prieš jėga paremtą vyrų futbolą.

Seserys žavisi brazilės Martos ir Liverpulio „Everton“ žaidimu. Mėgstamiausia Rasos vyrų komanda — „Barcelona“, žaidėjai — Didjie Drogba ir Lionelis Mesis. Oksanos idealas — Zinedinas Zidanas.

Imanalijevos neseniai pradėjo teisėjauti futbolo rungtynėse, tačiau teisėjavimo į žaidimą neiškeistų. Oksana sako, kad trenere tapti negalėtų — trūktų kantrybės. Rasa šiai minčiai nesipriešina.

„Turime nemažai jaunų žaidėjų, per treniruotes joms patariu, pamokau. Visai nieko“, — šypsojosi Rasa.

Iš krepšinio pasuko į futbolą

Rasa ir Oksana, skirtingai nei vyriausioji sesuo Naida, nuo pat mažens dienas leisdavo sportuodamos.

„Naida pykdavo, kai namie mėtydavome kamuolį“, — juokėsi Oksana.

Ją ir Rasą pirmiausia sužavėjo krepšinis. Oksana krepšinio treniruotes pradėjo lankyti penktojoje klasėje.

„Mano kūno kultūros mokytoja buvo krepšinio trenerė Emilija Žukauskienė. Ji pakvietė į krepšinio treniruotes. Dar ir dabar jai esu dėkinga už gerą fizinį paruošimą. Per septynerius metus nepraleidau nė vienos treniruotės“, — prisiminė Oksana.

Jos pėdomis pasekė ir Rasa, krepšinio treniruotes pradėjusi lankyti po metų. Imanalijevos atstovavo Pakruojo sporto centro ekipai.

Sėkmingai krepšinį žaidusių įžaidėjų gyvenimas kita linkme pakrypo po dalyvavimo seniūnijų mokyklų futbolo žaidynėse „Ežiogolas“. Gerai žaidžiančias merginas pastebėjo Pakruojo ir Šiaulių futbolo treneriai.

Rasa visiškai krepšininkės karjeros nenutraukė — žaidžia Nacionalinėje moterų krepšinio lygoje rungtyniaujančioje „Radviliškio“ ekipoje. Sportininkė išrinkta į geriausių gruodžio mėnesio krepšininkių penketuką.

DĖMESYS: Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukiančių futbolininkių Oksanos (kairėje) ir Rasos Imanalijevų dėmesys nevargina. „Smagu, kad vertina tai, ką darome“, — sako Rasa.

Giedriaus BARNAUSKO nuotr.