
Naujausios
Olimpinio medalio Tokijuje galės siekti ir karatistai
Šią vasarą Šiauliai iškilmingai pasitiko bronzinius olimpiečius Aurimą Lanką ir Edviną Ramanauską. O štai po ketverių metų miestui gali tekti sveikinti kylančią šotokan karatė žvaigždę Roką Banevičių. Nors jam vos 12, jau dabar gali pasigirti puikiais pasiekimais.
Mindaugas DRĄSUTIS
mindaugas@skrastas.lt
Trykšta talentu
„Lankyti karatė pradėjau po susistumdymo su kaimynu“, – paklaustas apie savo karjeros pradžią, „Šiaulių kraštui“ sakė perspektyvus karatė klubo mokinys R. Banevičius.
Nuo penkerių metų šia sporto šaka užsiimantis talentas jau spėjo sudalyvauti pasaulio čempionate ir savo amžiaus grupėje iškovoti bronzos medalį.
Jaunuolis apdovanojimų turi tiek, jog netelpa rankose – jis iškovojo 84 medalius. Šiomis dienomis tokiais pasiekimais gali pasigirti ne kiekvienas 12-metis.
R. Banevičių šotokan karatė paslapčių moko Rytų kovos menų meistras, sporto renginių organizatorius Zenonas Budraitis.
Treneris auklėtiniui negailėjo pagyrimų: „Jis gerai mokosi, paklusnus ir geras vaikis. Šiauliuose tapo savo amžiaus grupės šaškių čempionu.“
Berniukas svajoja apie pirmąjį daną (juodąjį diržą), sensėjų (galimybę tapti treneriu) ir olimpinį čempiono titulą, kurį gali iškovoti jau 2020 metais Tokijuje vyksiančioje olimpiadoje.
Dažniausiai karjerą pradedantys karatistai renkasi kata ar kumitė rungtis, o štai R. Banevičius nardo kaip žuvis vandenyje abiejose rungtyse.
„Tai išskirtinis bruožas“, – sakė jaunuolio treneris.
Svarbiausia – etika
Šotokan karatė išskirtinumas – disciplina ir etikos paisymas. Tai nėra kontaktinė sporto šaka. Tikimybė patirti traumą – minimali, o dalyvauti gali ir vaikinai, ir merginos.
Šiame sporte nėra jokio skirstymo – vienodai trenerio nurodymus turi vykdyti ir meistras, ir pradžiamokslis.
„Šotokan karatė sporte vaikai įgyja drausmės, pasitikėjimo savimi ir koordinacijos, atsiranda motyvacija gintis karatė diržus. Rytų kovos menai gyvenime netrukdo. Turime šokėjų, muzikantų ir plaukikų. Ateina žmonių, kurie lanko kitus sporto būrelius. Kartu salėje prakaitą lieja turintys ir juodus, ir baltus diržus. Naujokams tai yra motyvacija. Treneris visada turi rodyti pavyzdį. Jis negali užsiauginti pilvą ir stovėti vietoje“, – sakė 37 metus su karatistais dirbantis sensėjus Z. Budraitis.
Treneris per savo karjerą su tokiais talentais kaip R. Banevičius buvo susidūręs ne kartą, bet ne visiems pavyko eiti teisingu keliu.
„Šotokan karatė yra svarbu etika, taisyklės. Žmogus gali būti Lietuvos ir pasaulio čempionu, bet jeigu jis yra chamas, aš jo netreniruosiu. Nenoriu nieko žeminti, bet jeigu moralė ir etika yra peržengta, žmogus niekada nebus geras karatistas“, – pabrėžė Z. Budraitis.
Jis patvirtino posakį, kad svarbiausia yra ne ūgis, o smūgis: „Tokių kaip Rokas yra nemažai. Jis nėra aukštas. Vasarai jam skyriau specialius pratimus, sudariau bendro fizinio pasiruošimo programą.“
Viename seniausių Lietuvos šotokan karatė klubų „Saulė“, kuris šį rudenį švęs 25 metų jubiliejų, kovos meno mokosi apie 50 vaikų.
Šotokan karatė – viltis olimpiadoje
Šįmet oficialiai pranešta, kad šotokan karatė bus įtraukta į 2020-ųjų metų olimpines žaidynes Tokijuje. Šios sporto šakos pradininkai yra būtent japonai.
Pasaulio karatė federacija (angl. World Karate Federation) to siekė ne vienerius metus, todėl šios sporto šakos įtraukimas į olimpinių žaidynių programą pradžiugino šotokan karatė specialistus.
„Didžiausias džiaugsmas, euforija, kad karatė įtrauktas kaip olimpinis sportas. Šotokan karatė užsiiminėju apie 40 metų. Daug metų olimpinė sporto šaka buvo tekvondo (taekwondo)“, – sakė tituluotas treneris.
Z. Budraičio teigimu, Lietuva yra pasirengusi įrodyti, kad užaugina puikius karatistus.
„Esame kovinga tauta. Pakanka pažiūrėti į istoriją: laimėjome Saulės ir Žalgirio mūšius, nuėjome iki Juodosios jūros. Mes ringe ir ant tatamio irgi esame patys kiečiausi. Mūsų kovotojai buvo nuvažiavę į Japoniją, parodė, kaip reikia kovoti. Grįžtame kaip čempionai ir žinomi pasaulyje kovotojai“, – tvirtino penktojo juodojo diržo savininkas.
Treneris viliasi, kad karatė viltis R. Banevičius bus vienas pirmųjų lietuvių, pravėrusių šotokan karatė duris olimpiadoje.
„Važiuojame į Europos ir pasaulio karatė čempionatus. Į olimpiadą pateks geriausi iš geriausiųjų. Kovotoją reikia ruošti trejus-ketverius metus“, – paaiškino Z. Budraitis.
Šiaulius drebins bušido kovos
Z. Budraitis yra ne tik karatė, bet ir bušido meistras, tarptautinės kategorijos ringo teisėjas. Bušido, skirtingai nei šotokan karatė, yra kontaktinis sportas.
Spalio 22 dieną šio sporto gerbėjai Šiaulių arenoje turės galimybę išvysti tarptautinio turnyro „Saulės mūšis 780“ kovas. Tai bus septintas toks turnyras mieste.
Vyriausiojo bušido federacijos teisėjo teigimu, dėl savo žinomumo senajame žemyne jam pasikviesti pajėgių varžovų nėra sudėtinga.
Paraiškas dalyvauti turnyre jau atsiuntė lenkai, latviai ir estai. Kol kas laukiama atsakymo iš Azerbaidžano, Uzbekistano ir Rusijos.
„Bus nemažai dalyvių. Bus daug gerų kovų, geras šou“, – žadėjo Z. Budraitis.
Treneris nenorėjo atskleisti, kurie Šiaulių miesto kovotojai pretenduoja dalyvauti turnyre.
„Tai paslaptis. Pas mus labai didelė konkurencija. Bušido turnyrui ruošiasi penki šiauliečiai. Bet jeigu sudalyvaus nors trys, bus labai gerai. Dėl patekimo į turnyrą darysime atrankas. Kitu atveju būtų tas pats, kas įmesti ėriuką į liūto narvą. Užlipti į bušido ringą reikia labai daug drąsos ir pasiruošimo, nes kitaip gali baigtis blogai. Esu ringe suskaičiavęs daug nokautų. Po jo reikia keturių ar penkių mėnesių, kad žmogus atsistatytų, nes jis negali sportuoti. Tai yra ne tik psichologija, tai kovotojo dvasios ugdymas“, – sakė specialistas.
Jis viliasi gausaus šiauliečių palaikymo: „Manau, kad Šiaulių arenoje susirinks daug žmonių, motyvacijos netrūks.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
LAIMĖJIMAI: 12-metis Rokas Banevičius jau yra iškovojęs apie 100 apdovanojimų.
DISCIPLINA: Rytų kovos menų meistras Zenonas Budraitis iš auklėtinių reikalauja etikos ir disciplinos.