Nuo \"Kam­čiat­kos\" iki Zim­bab­vės

Nuo \"Kam­čiat­kos\" iki Zim­bab­vės

Nuo "Kamčiatkos" iki Zimbabvės

Šiaulietis Linas Naujalis tapo naujuoju Lietuvos regbio rinktinės treneriu. Prieš tai žaidė JAV, o dabar treniruoja jaunuosius Zimbabvės regbininkus. L. Naujaliui ši sporto šaka – ne tik kamuolio nešiojimas, bet ir gyvenimo kelias, filosofija.

Alvydas JANUŠEVIČIUS

sportas@skrastas.lt

Viršūnėje – be lėšų ir stadiono

Linas Naujalis moka uždegti veiksmui ne tik žaidėjus, bet ir kiekvieną sutiktąjį. Betarpiškas bendravimas ir tiesus žvilgsnis. Tokiam žmogui sunku sakyti „jūs“. Norisi vyriškai paspausti ranką ir palinkėti sėkmės. Sporto filosofijos jį išmokė regbis ir pirmasis treneris Sigitas Kukulskis.

– Kaip pats pasukai regbio keliu?

– Nuo trejų metų augau Šiauliuose, Kamčiatka vadinamame mikrorajone. Kiemai lūžo nuo vaikų. Visiems norėjosi žaidimų. Šešerių patyriau rimtą galvos traumą, todėl sportas man buvo uždraustas.

Tėvai draudė sportuoti, tačiau, būdamas aštuonerių, įtikinau juos, jog žaisdamas futbolą galva kamuolio nemušiu. Vėliau bandžiau krepšinį. Treneris paklausė, kokio ūgio tėvai. Kai sužinojo, siūlė daugiau nevargti. Užaugau iki 189 centimetrų.

Tarp kiemo vaikų tapo populiarus regbis. 1991 metais pasukau į regbio „gatvę“ ir niekada atgal nepažiūrėjau.

– Jau tada Šiauliai buvo Lietuvos regbio sostinė?

– Visą nepriklausomos Lietuvos regbio istoriją – Šiauliai. Jei žinote sporto šaką, kuri beveik tris dešimtmečius be didelių lėšų ir specialaus stadiono gyvavo Šiauliuose kaip nenugalima, pasakykite. Lietuvos rinktinės pagrindas visada buvo sudaromas iš šiauliečių. Turime pilnus tris regbio klubus – nuo vaikų iki vyrų. Įsivaizduok, kiek vaikinų išėjo iš šių komandų su nugalėtojo mentalitetu.

– Kokie tavo manymu regbininkai labiausiai garsina Šiaulius?

– Kone visi stipriuose pasaulio klubuose žaidžiantys lietuviai yra iš Šiaulių: Ignas Darkintis, Karolis Navickas, Gediminas Liutkus, Andrius Martinskas, Tomas Zuokas, Gediminas Marcišauskas ir daugelis kitų.

Penktas pasaulio MMA kovotojų reitinge esantis Deividas Taurosevičius yra „Vairo“ augintinis. Pietų Afrikoje, Durbane, treniruojasi trys šiauliečiai: Dovydas Taujanskas, Jonas Mikalčius, Nerijus Mačiulis.

Regbis gelbėja likimus

L. Naujalis tikisi, kad Šiaulių miesto valdžia skirs tinkamą dėmesį regbiui.

– Nebent kalėjimo kameras įrenginėti pigiau. Teigiamas poveikis jaunuolio gyvenimui – čia ir yra regbio grožis. Tai man yra regbis. Čia gali ateiti vaikai iš nepasiturinčių ar asocialių šeimų. Toks žmogus kaip S. Kukulskis jiems – puikus vyro pavyzdys, autoritetas. Be to, čia nereikia gražių aprangų, brangių kedų.

2000-ųjų metų Lietuvos septynetų rinktinėje dominavo Šiaulių „Vairo“ žaidėjai. Tik du ar trys buvo augę pilnose šeimose, tačiau visi iki vieno dabar yra sėkmingi verslininkai ir atsakingi bendruomenės nariai. Daugybė regbininkų turi gražias šeimas, keliauja po pasaulį, įdarbina žmones arba yra pasaulinio lygio atletai.

– Ar tavo gyvenimo kelias be regbio galėjo susiklostyti kitaip?

– Daug mano rajono bendraamžių, kurie nepasuko sporto keliu, atlieka bausmę kalėjimuose. Kai kurių nebėra gyvųjų tarpe.

Aš manau, kad regbis buvo labai reikšmingas mano gyvenime. Regbis išmokė siekti pergalių, o suklupus, atsikelti ir eiti toliau.

– Ar tą patį pasakytum ir apie Zimbabvės jaunuolius?

– Didžiausias mano pasiekimas, kad šimtas procentų berniukų, kurie žaidžia regbį, baigia vidurinę mokyklą gana gerais pažymiais ir keliauja toliau.

Geriausi vyksta į Pietų Afrikos Respublikos „Sharks“ regbio akademiją. Zimbabvėje neleisti vaiko į mokyklą tolygu susinaikinimui. Visi stengiasi, kad vaikas augtų su knyga.

Dirbsime ar statysime ženklus?

– Kaip manai, ar Lietuvos regbininkai gali tapti pasaulio čempionais?

– Mūsų sportininkai visomis prasmėmis – fiziškai ir intelektualiai – tinka regbiui. Ar daug pasieksime, priklausys nuo požiūrio.

Vieni ant kelių užlygina duobes, o kiti – pastato ženklą „Nelygus kelias“. Kuriuo lengviau važiuoti automobiliu?

– Ką pirmiausia patartum daryti regbio treneriams?

– Informacija dabartiniame pasaulyje „mėtosi“ už dyką. Lietuvoje dar nė vienas klubas nepropaguoja varžybų vaizdo peržiūrų ir kruopščios statistikos analizės. Kitose rungtynėse tikėsiesi geresnio rezultato, tačiau darysi tą patį. Ar eidamas į dešinę pasieksi kairę? Tokioms permainoms pinigų daug nereikia.

– Bet juk profesionaliame sporte dažniausiai laimi didžiausi biudžetai?

– Vašingtono „Red skins“ – viena turtingiausių NFL komandų, tačiau pergalėmis negali pasigirti. Tačiau Lietuvos regbiui rėmimo labai trūksta.

Afrikos dangus žvaigždėtas

– Ar tenkina Afrikos buitis, gyvenimo sąlygos?

– Žvaigždučių ant viešbučių man nereikia. Naktį Hararės dangus nuostabiai žvaigždėtas. Ypač, kai nebūna elektros. Viena puiki šeima mane apgyvendino ir tuo esu labai patenkintas.

– O koks tavo asmeninis požiūris į pinigus?

– Treniruoju jaunuolius valstybinėje, labai mažai remiamoje regbio mokykloje. Dauguma mokyklų yra turtingos ir privačios. Esame vienintelė valdiška mokykla, kuri žaidžia „Super-8“ lygoje. Su labai mažomis išlaidomis per trejus metus iš pralaiminčios komandos tapome prizininkais.

Kai manęs neliks šioje planetoje, norėčiau, kad visos materialinės sąskaitos būtų tuščios, o patyrimas būtų skaičius su daugybe nulių.

Asmeninio archyvo nuotr.

ŠEIMA: Linas Naujalis Zimbabvėje gyvena pas vietinę šeimą, o ne viešbutyje.

KOMANDA: Zimbabvėje L. Naujalis treniruoja jaunuolius, kurie su vienu mažiausių biudžetų išlieka „Super-8“ lygos favoritais.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

TIKSLAS: Naujasis Lietuvos regbio rinktinės treneris metaforiškai pataria stengtis užlyginti duobes, o ne statyti įspėjančius kelio ženklus.