Nuo Joniškio iki Rio de Žaneiro parolimpiados aukso

Nuo Jo­niš­kio iki Rio de Ža­nei­ro pa­ro­lim­pia­dos auk­so

Jo­niš­kie­tis Jus­tas Pa­ža­raus­kas bu­vo tarp še­šių Lie­tu­vos gol­bo­lo, ki­taip va­di­na­mo ak­lų­jų rie­du­lio, rink­ti­nės na­rių, pa­si­da­bi­nu­sių Rio de Ža­nei­ro pa­ro­lim­pia­dos auk­su. Jei ne pu­sės ki­log­ra­mo svo­rio me­da­lis, svei­ki­ni­mo skam­bu­čiai, su­si­ti­ki­mas su Vo­kei­ti­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­ne ir su­ti­ki­mas Vil­niaus oro uos­te, 24-erių vai­ki­nas gal­būt ir da­bar sun­kiai su­vok­tų per­ga­lę, ku­ri po fi­na­li­nio su­si­ti­ki­mo su ame­ri­kie­čių rink­ti­ne jam at­ro­dė kaip vie­nas iš ei­li­nių eta­pų.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ma­lo­nus siurp­ri­zas Frank­fur­te

24-erių Jus­tas Pa­ža­raus­kas „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo to­kio su­ti­ki­mo Vil­niaus oro uos­te vė­lų tre­čia­die­nio va­ka­rą ne­si­ti­kė­jęs. Gro­jo gy­va mu­zi­ka, pa­žįs­ta­mi ir ne­pa­žįs­ta­mi žmo­nės iš Vil­niaus, Šiau­lių, Ma­ri­jam­po­lės, Jo­niš­kio ir ki­tų mies­tų svei­ki­no, skan­da­vo džiaugs­min­gus šū­kius.

O pa­tys pir­mie­ji svei­kin­to­jai bu­vo dar Rio de Ža­nei­ro olim­pi­nė­je are­no­je. Tai – už rink­ti­nę sir­gę ke­li vie­tos lie­tu­viai bei bū­rys bra­zi­lų, ku­rie be­ne va­lan­dą lai­kė ko­man­dą, no­rė­da­mi nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti at­min­čiai.

Bra­zi­li­ja ap­skri­tai gol­bo­lo rink­ti­nės žai­dė­jui pa­li­ko ge­rą įspū­dį. Daug žmo­nių, šur­mu­lys, ge­ras oras. Į Rio de Ža­nei­rą at­vy­kę spor­ti­nin­kai tu­rė­jo 5–6 die­nas iki pir­mų­jų var­žy­bų. Tuo me­tu tre­ni­ra­vo­si, su­si­pa­ži­no su olim­pi­niu kai­me­liu. Po pa­ro­lim­pi­nės per­ga­lės spor­ti­nin­kai tu­rė­jo lai­ko pa­si­dai­ry­ti po Rio de Ža­nei­rą, tad nu­vy­ko ir iki pa­plū­di­mio. Tie­sa, mi­li­jo­ni­nia­me mies­te ak­lie­siems te­ko pa­klai­džio­ti, va­žiuo­ti dviem tram­va­jais ir dviem au­to­bu­sais.

Grįž­da­mi į Lie­tu­vą spor­ti­nin­kai su­lau­kė ne­ti­kė­to siurp­ri­zo. Frank­fur­te jie tu­rė­jo tie­siog per­sės­ti į ki­tą lėk­tu­vą, ta­čiau vis­kas bu­vo or­ga­ni­zuo­ta ki­taip. Oro uos­te pa­si­ti­kę vie­tos lie­tu­viai juos nu­si­ve­žė į Va­sa­rio 16-osios gim­na­zi­ją, kur vi­si bend­ra­vo, do­mė­jo­si, klau­si­nė­jo apie pa­ro­lim­pia­dą, mo­ki­niai su di­de­liu en­tu­ziaz­mu ma­ta­vo­si me­da­lius.

Lem­tin­gas ket­virt­fi­na­lis

Pa­ro­lim­pia­do­je, pa­sak Jus­to Pa­ža­raus­ko, vi­sos rung­ty­nės bu­vo svar­bios ir su­dė­tin­gos. Dvie­juo­se po­gru­piuo­se var­žė­si po pen­kias ko­man­das. Taip lė­mė bur­tai, kad ta­me pa­čia­me po­gru­py­je su lie­tu­viais at­si­dū­rė bu­vę pa­ro­lim­pi­niai čem­pio­nai ki­nai, to­kį pat lai­mė­ji­mą pel­nę suo­miai, JAV at­sto­vai, ge­ri žai­dė­jai tur­kai. Ta­čiau lie­tu­vių ko­man­da laip­te­lis po laip­te­lio žen­gė aukš­tyn link auk­so me­da­lių.

„Ket­virt­fi­na­ly­je įvy­ko lū­žis, ga­lė­jo­me iš­kris­ti ir ne­be­pa­tek­ti net į pus­fi­na­lį, ku­ria­me be­si­var­žan­čios ko­man­dos rea­liai ga­li gal­vo­ti apie me­da­lius. Su ka­na­die­čiais su­ža­idė­me ly­gio­sio­­mis. To­kiu at­ve­ju vyks­ta pra­tę­si­mas. Mums pa­vy­ko iš­plėš­ti per­ga­lę,“ – įspū­džiais da­li­jo­si jo­niš­kie­tis.

Fi­na­li­nė­se var­žy­bo­se Lie­tu­vos rink­ti­nė re­zul­ta­tu 14:8 įvei­kė ame­ri­kie­čius ir pir­mą kar­tą is­to­ri­jo­je iš­ko­vo­jo gol­bo­lo pa­ro­lim­pia­dos auk­są.

J. Pa­ža­raus­kas sa­ko ku­rį lai­ką ne­ga­lė­jęs pa­jaus­ti tos per­ga­lės reikš­mės. At­ro­dė, kad praė­jo tik vie­nas iš eta­pų, kad dar rei­kės žais­ti, siek­ti per­ga­lių.

Jau­nas spor­ti­nin­kas, kaip ir vi­sa ko­man­da, tu­ri prie­kaiš­tų rink­ti­nės ap­ran­gą ga­mi­nu­siai fir­mai. Rū­bai bu­vo per sto­ri ir per šil­ti Bra­zi­li­jos kli­ma­tui, tad gol­bo­lo žai­dė­jai tie­siog mirk­da­vo pra­kai­te, o per per­trau­ką sku­bė­da­vo per­si­reng­ti. Ta­čiau ne­tru­kus ir vėl bū­da­vo šla­pi. Nug­riu­vus lik­da­vo ba­la, ga­lė­jo pa­slys­ti, su­si­ža­lo­ti ar­ba už­si­pel­ny­ti bau­dą. Per vie­nas rung­ty­nes Jus­tui taip ir at­si­ti­ko, jam bu­vo skir­ta bau­da.

Pra­dė­jo žais­ti nuo šeš­tos kla­sės

Gol­bo­lą Jus­tas Pa­ža­raus­kas pra­dė­jo žais­ti šeš­to­je kla­sė­je, be­si­mo­kyd­amas Ak­lų­jų ir silp­na­re­gių mo­ky­mo cent­re Vil­niu­je. Nuė­jo į tre­ni­ruo­tę tik pa­ban­dy­ti, bet ne­tru­kus pa­ju­to, kad se­ka­si, bu­vo pa­ste­bė­tas tre­ne­rių. Dar bū­da­mas paaug­lys jis da­ly­va­vo ne tik ša­lies, bet ir tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se. Va­žia­vo į Len­ki­ją, Ru­si­ją, Veng­ri­ją. 15-16 me­tų pir­mą kar­tą nu­vy­ko į Ame­ri­ką. Tos iš­vy­kos pa­li­ko neiš­dil­do­mus įspū­džius.

Ke­liau­da­mas spor­ti­nin­kas sa­ko be­si­mė­gau­jan­tis su­pan­čia ap­lin­ka. Žmo­nėms kar­tais sun­ku su­pras­ti, ką sve­ti­mo­se ša­ly­se pa­ti­ria ne­re­giai, ką jie ga­li ma­ty­ti ne­ma­ty­da­mi.

„Pa­ti­kė­kit, mes ir­gi ši­tą žo­dį „ma­ty­ti“ var­to­ja­me,“ – in­ter­viu me­tu juo­kė­si pa­ro­lim­pie­tis. Jo tei­gi­mu, ap­lin­ką ga­li­ma pa­žin­ti ir per ki­tus po­jū­čius: klau­są, ši­lu­mą, šal­tį, sko­nį. Juk nuo­sta­bu iš­ban­dy­ti ki­to kraš­to vir­tu­vę, klau­sy­tis žmo­nių kal­bos, pa­gau­ti bend­ra­vi­mo niuan­sus. Kai ku­riuo­se mu­zie­juo­se yra eks­po­zi­ci­jų ne­re­gin­tiems ar­ba lei­džia­ma lies­ti įpras­tus eks­po­na­tus.

Žai­džia­ma aki­niais už­deng­to­mis aki­mis

Su gol­bo­lo rink­ti­ne Jus­tas Pa­ža­raus­kas pra­dė­jo tre­ni­ruo­tis bai­gęs mo­kyk­lą ir įsto­jęs stu­di­juo­ti į Vil­niaus ko­le­gi­ją.

„Ka­dan­gi mū­sų nė­ra daug, ne­tu­ri­me di­de­lės kon­ku­ren­ci­jos, pa­tek­ti į rink­ti­nę ne­bu­vo sun­ku,“ – sa­ko jo­niš­kie­tis. Ta­čiau iš­lik­ti jo­je ne­bū­tų pa­pras­ta, jei ne­si­steng­tum. Spor­ti­nin­ko tei­gi­mu, žai­džiant gol­bo­lą rei­kia daug iš­tver­mės, stip­rių ran­kų, ko­jų, nu­ga­ros.

Gol­bo­lo, ar­ba ak­lų­jų rie­du­lio, ža­dė­jai iš kiek­vie­nos prie­ši­nin­kų ko­man­dos aikš­te­lė­je žai­džia po tris, už­si­den­gę akis švie­sos ne­pra­lei­džian­čiais aki­niais. Tiks­las yra įri­den­ti ka­muo­lį į prie­ši­nin­kų var­tus. Pa­sak Jus­to, orien­tuo­ja­ma­si pa­gal barš­kan­čio ka­muo­lio gar­sus ir iš­ki­lias li­ni­jas aikš­te­lė­je.

Ke­lia­la­pį į pa­ro­lim­pi­nes žai­dy­nes Rio de Ža­nei­re jis su Lie­tu­vos rink­ti­ne iš­ko­vo­jo praė­ju­siais me­tais Seu­le (Pie­tų Ko­rė­ja) vy­ku­sio­se žai­dy­nė­se. Vi­sus me­tus rei­kė­jo rim­tai ruoš­tis, ypač pa­sku­ti­nį mė­ne­sį, bū­da­vo, kad tre­ni­ruo­tės vyk­da­vo du kar­tus per die­ną. Kiek­vie­na tre­ni­ruo­tė trun­ka apie dvi va­lan­das.

Re­gė­ji­mo ne­te­ko bū­da­mas 10 me­tų

24-erių Jus­tas Pa­ža­raus­kas re­gė­ji­mo ne­te­ko bū­da­mas de­šim­ties me­tų, pa­ty­ręs trau­mą. Ta­čiau sa­ko, kad jam kur kas leng­viau bu­vo su­si­tai­ky­ti su li­ki­mu ne­gu ko­kiam 20-me­čiui. Iš pra­džių vai­kas gy­ve­no vil­ti­mi, kad atei­ty­je ma­tys, ta­čiau vė­liau nu­ri­mo ir ne­bes­va­jo­jo. Lai­kas vis­ką su­sta­to į vie­tas. Tik ka­dai­se dar re­gin­tį­jį su­pę vaiz­dai kar­tais su­grįž­ta.

Jau­nuo­lis Vil­niaus ko­le­gi­jo­je bai­gė įstai­gų ad­mi­nist­ra­vi­mo spe­cia­ly­bę. Mo­kė­si ten kar­tu su ma­tan­čiai­siais. Sa­vo ne­ga­lios ne­su­reikš­mi­nan­tis vai­ki­nas sa­ko, kad ne jis tu­rė­jo pro­ble­mų, bet dės­ty­to­jai. Ta­čiau il­gai­niui pri­pra­to, pri­si­de­rin­da­vo, per­siųs­da­vo jam pa­skai­toms pa­ruoš­tas skaid­res, ku­rias, pa­si­nau­do­da­mas spe­cia­lia kom­piu­te­rio pro­gra­ma, stu­den­tas per­skai­ty­da­vo. Tai yra, pro­gra­ma skai­ty­da­vo teks­tą gar­siai, jam be­lik­da­vo klau­sy­tis ir įsi­dė­mė­ti.

Mi­nė­tą spe­cia­ly­bę jo­niš­kie­tis pa­si­rin­ko dėl to, kad ji pa­si­ro­dė ga­na pla­ti, api­man­ti ir bu­hal­te­ri­ją, fi­nan­sų ad­mi­nist­ra­vi­mą.

Jau me­tus jis dir­ba Ak­lų­jų bib­lio­te­ko­je Vil­niu­je. Pa­to­gu, nes ne­to­li vyk­ti į gol­bo­lo tre­ni­ruo­tes, be to, jis dar­be užim­tas tik pu­sę die­nos.

Jus­tas sa­ko, kad da­lis jo bend­ra­moks­lių iš Ak­lų­jų ir silp­na­re­gių mo­kyk­los taip pat bai­gė įvai­rias stu­di­jas.

„Nuo pa­ties žmo­gaus pri­klau­so, ar jis ko nors gy­ve­ni­me pa­sieks,“ – įsi­ti­ki­nęs spor­ti­nin­kas.

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (EL­TA) nuo­tr.

DĖ­ME­SYS: Jus­tas Pa­ža­raus­kas priė­mi­me pas Pre­zi­den­tę Da­lią Gry­baus­kai­tę. Ji ap­do­va­no­jo pa­ro­lim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Rio de Ža­nei­re me­da­lius iš­ko­vo­ju­sius Lie­tu­vos spor­ti­nin­kus. Auk­so me­da­lį lai­mė­ju­siems Lie­tu­vos vy­rų gol­bo­lo rink­ti­nės na­riams įteik­tas or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ko­man­do­ro Di­dy­sis kry­žius.

Edi­tos RU­DIE­NĖS nuo­tr.

SU­TI­KI­MAS: Jus­tą Pa­ža­raus­ką Vil­niau oro uos­te pa­si­ti­ko jo šei­ma.