Naujausios
Irklavimo bazėje – optimizmo daugiau
Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ irklavimo bazės treneriai džiaugiasi naujomis patalpomis, rėmėjų pagalba ir tuo, jog vaikai apšilimui krepšinį žaidžia ne ant asfalto, o ant senos dirbtinės futbolo dangos.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
sportas@skrastas.lt
Muziejus
Mokyklos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Snudaitis pasitinka su šypsena. Nesiskundžia, kad baidarės ir kanojos vertos patekti į muziejų, o elingai – 1954 metų, kai įkurta irklavimo bazė. Tiesa, muziejus jau įkurtas. Jame galima pamatyti trofėjų ir nuotraukų su geriausiais irklavimo bazės sportininkais. Muziejui skirta nedidelė patalpa, todėl valčių ten dar neeksponuoja.
Senutes mokomąsias medines kanojas bazės meistrai perpjauna išilgai ir susiaurina. Tokiomis jau galima dalyvauti varžybose, tačiau jos gerokai sunkesnės už plastiko kanojas.
„Naujų ne visada turime iš ko pirkti. Plastikinių kainos prasideda nuo 13-15 tūkstančių litų“, – skaičiavo G. Snudaitis.
Kiekvienais metais senutes tenka atnaujinti – padengti nauju stiklo audinio sluoksniu, nes senasis būna iškorijęs. Kartais valtys perlūžta, tačiau ir tokias suklijuoja.
Atvykę užsienio sportininkai ir treneriai į medinukes žvelgia kaip į muziejines vertybes.
Naujovės
Bazei iki prabangos labai toli, tačiau sportininkams ir treneriams reikia ruoštis varžyboms. Jos dabar vyksta kone kiekvieną savaitgalį. Dalis – Talkšos ežere.
Be to, kad bazės darbuotojai savo rankomis atlieka įvairius remonto darbus, prisideda ir rėmėjai. Tai dažams, tai kelionėms pinigų skiria. Paskui irkluojančius sportininkus treneriai dažnai plaukia su rėmėjų kateriu.
Dalis dirbtinės dangos krepšinio aikštelei atkeliavo iš Futbolo akademijos. „Vaikai krepšinį žaidė ant asfalto, o dabar – jau ant minkštesnio pagrindo – daug saugiau“, – sako G. Snudaitis.
Šiais metais prie irkluotojų buities prisidėjo ir Savivaldybė, skyrusi netoliese esančio darželio pastato dalį. Čia įsikurs bazės administracija ir konceptų salė žiemos treniruotėms. Irkluotojai naudojasi specialiais treniruokliais, kai vandenis sukausto ledas.
Treniruojasi dešimtmečius
Treniruotei kasdien ruošiasi kelios dešimtys sportininkų. Vieni apšyla krepšinio aikštelėje, kiti – daro mankštą. Vėliau visi čiumpa savo baidares ir kanojas – į ežerą. Kartais treniruoja greitį, o kartais – ištvermę.
23 metų Artūras Zubė plaukioja nuo 12 metų. Draugas jį atsivedė į bazę. Šiandien dauguma kartu sportavusių bendraamžių jau irklavimą metė.
Dažniausiai vaikinas varžosi vienviete baidare ir yra stipriausias ilgesnėse distancijose. Pernai Lietuvoje jis pelnė antrą vietą 1 km distancijoje. Tada varžėsi per 20 geriausių šalies irkluotojų.
A. Zubė mėgsta ir daug ilgesnes distancijas – penkių, dešimties kilometrų. Žino, kad jam dar aukščiausi pasiekimai prieš akis: „Nežinai, kada bus tavo geriausia diena, tačiau šiame sporte daugiausiai pasiekiama apie 27 gyvenimo metus. Per savaitę ar mėnesį irklavime tikrai aukštų rezultatų niekas nepasiekia. Tenka dirbti ilgus metus“.
Jono TAMULIO nuotr.
TRENIRUOTĖ: Po apšilimo sportininkai neša valtis į vandenį ir treniruoja greitį bei ištvermę.
OPTIMIZMAS: Giedrius Snudaitis, sporto mokykloje „Atžalynas“ direktoriaus pavaduotojas, randa kuo pasidžiaugti: irklavimo bazė gavo patalpas darželio pastate, Futbolo akademija dovanojo seną aikštės dangą, rėmėjai padeda.
IŠTVERMĖ: Šiaulietis Artūras Zubė irkluoja nuo 12 metų.
METAI: Kitais metais irklavimo bazė švęs 60 metų jubiliejų.