Naujausios
Futbolininkėms Šiauliai tampa antraisiais namais
Nelikus profesionalios vyrų komandos, Šiaulių krašto garbę futbole tenka ginti moterims – „Gintros-Universiteto“ komandos futbolininkėms. Viena jų – 19-metė Simona Veličkaitė muša įvarčius ir Lietuvos, ir tarptautiniuose turnyruose.
Mindaugas DRĄSUTIS
mindaugas@skrastas.lt
Šešerius metus Šiauliuose žaidžianti krašto saugė dėl savo pasirinkimo nesigaili. Ji jau buvo sulaukusi galimybės tęsti karjerą užsienyje, bet nusprendė pirmenybę skirti išsilavinimui.
Šią vasarą futbolininkė su Šiaulių komanda kovojo dėl patekimo į pagrindinį UEFA moterų Čempionų lygos etapą, bet pritrūko sėkmės atrankoje.
Šį sezoną 16 įvarčių stipriausioje šalies moterų futbolo lygoje pelniusi „Gintros“ atstovė vietinėse pirmenybėse pasigenda konkurencijos, bet situacijos nedramatizuoja. S. Veličkaitė apie tai ir daugiau – pokalbyje su „Šiaulių kraštu“.
Pradžia – berniukų komandoje
– Nuo ko viskas prasidėjo?
– Futbolą pradėjau žaisti nuo 12-os metų gimtajame miestelyje Gelgaudiškyje. Žaidžiau su berniukais. Treneriai pamatė, kad esu sportiška mergaitė, todėl pakvietė dalyvauti „Ežio golo“ turnyre, nes jame reikėjo mergaičių. Kitos išėjo, o aš toje komandoje ir likau. 14-os metų susiradau komandą Šiauliuose. Apsigyvenau bendrabutyje, stebėjau „Gintros“ rungtynes.
– Kaip reagavo tėvai, kai sužinojo, kad išvyksti žaisti į Šiaulius?
– Mama galvojo, kad man futbolas nepatiks ir jo nebežaisiu. Tėtis pats yra žaidęs futbolą, labai norėjo, kad važiuočiau. Tai buvo viena jo svajonių. Turėjau pati ieškotis komandos, nes jeigu būčiau nieko nedariusi, būčiau likusi Gelgaudiškyje. Galėjau išvykti į Kauną, bet tik Šiauliai pasiūlė tinkamas sąlygas. Klubas moka už mokslą ir būstą. Su miestu reikėjo apsiprasti, bet dabar man jis jau savas.
– Kurios iki šiol žaistos rungtynės tau buvo įsimintiniausios?
– Prieš dvejus metus Čempionų lygos šešioliktfinalio rungtynės su Prahos „Sparta“ (Čekija) komanda, kai ją įveikėme ir patekome į kitą etapą. Buvome euforijoje, geriausias jausmas.
– Ar neatsibosta triuškinti varžoves Lietuvos čempionate?
– Norėtųsi, kad būtų rimtesnių varžovių. Vykstant į rungtynes žinome, kad laimėsime, tik nežinome, kokiu skirtumu. Varžovių nenuvertiname, stengiamės žaisti gerai, bet kai nėra konkurencijos – sunku. Po Čempionų lygos rungtynių sunku persiorientuoti. Tikriausiai labiausiai kovoja Kauno komanda. Stebina gargždiškės.
Užsienis nesuviliojo
– Ar galvoji apie rungtyniavimą užsienyje?
– Buvo pasiūlymas vykti į Prancūziją, bet jo priimti negalėjau, nes buvau dvyliktokė. Dabar studijuoju Šiaulių universitete finansų matematiką. Apie žaidimą užsienyje kol kas negalvoju, pirmiausia noriu baigti mokslus. Vėliau norėtųsi kažkur išvažiuoti ir išbandyti save.
– Kokios mintys po Čempionų lygos atrankos Airijoje?
– Treniruočių sąlygos nebuvo pačios geriausios. Teko toli važiuoti iki stadiono. Gaila, kad pralaimėjome paskutines rungtynes ir nepatekome į kitą etapą. Kazachstano komandos legionierės buvo labai stiprios, jos ir ištempė.
– Moldovos klubą sutriuškinote 13:0. Ar tikėjotės tokios įvarčių fiestos?
– Galbūt jautėme, kad varžovės bus truputį už mus silpnesnės, bet buvome gerai nusiteikusios. Anksčiau žaidėme prieš Moldovos rinktinę ir pralaimėjome, tikrai lengvų rungtynių nesitikėjome. Antrose rungtynėse su Airijos komanda buvo didelė kova. Nerealizavome visų savo progų, bet rungtynes laimėti privalėjome ir tai padarėme.
– Ar šįmet „Gintra“ suformavo pajėgią sudėtį, galinčią mesti iššūkį Čempionų lygoje?
– Manau, kad taip. Komanda tikrai pajėgesnė nei pernai. Praėjusiais metais pralaimėjome prieš aires, o šiemet jas įveikėme. Sulig kiekvienais metais komanda tvirtėja ir gerėja. Kiekvienais metais akcentuojame, kad mums yra svarbiausia Čempionų lyga, nes Lietuvoje kaip ir viskas aišku.
– Kokios Lietuvos moterų nacionalinės futbolo rinktinės perspektyvos?
– Galime lygiuotis į Baltijos valstybes – Latviją, Estiją. Šiemet žaidėme su Farerų salomis. Tikrai nesame labai stipri rinktinė. Pagrindą sudaro „Gintros“ žaidėjos, todėl žaisti prieš stiprias varžoves yra sunku.
Persirengimo kambaryje – moteriškos temos
– Apie ką futbolininkės diskutuoja treniruotėse ir persirengimo kambaryje?
– Dalis pakalba apie Lietuvos vyrų futbolo lygas, nes kai kurių futbolininkių draugai žaidžia. Labiau diskutuojame moteriškomis temomis.
– Ar teko susidurti su traumomis?
– Yra žaidėjų, kurios vos spėja išgyti ir vėl patiria traumą, bet pati rimtos nesu patyrusi. Esu pasitempusi čiurną. Daugiausiai nežaidžiau savaitę ar dvi. Buvo, kad žaidžiau ir traumuota, nes reikėjo padėti rinktinei.
– Ar futbolininkėms dažnai tenka bendrauti su žiniasklaida?
– Būna, kad po rungtynių duodame interviu. Smagu, kai kažkas apie tave parašo, žmonės skaito. Pačios suprantame, kad moterų futbolas nėra labai įdomus. Žmonės gatvėje pastebi ir kai kurie žino, kad žaidžiame „Gintroje“, bet nėra taip, kad kažkas norėtų nusifotografuoti.
– Kokį įspūdį palieka vyrų futbolo rinktinė?
– Palaikėme komandą Vilniuje, kai žaidė su slovėnais. Tikrai nesitikėjau, kad taip gerai sužaisime prieš varžovus. Galbūt slovėnai mus nuvertino. Gaila, kad pergalė išsprūdo paskutinėmis sekundėmis.
– Ką veiki laisvalaikiu?
– Būna, kad su komanda išeiname į miestą. Anksčiau eidavome palaikyti Šiaulių vyrų komandos, todėl gaila, kad jos neliko. Per televiziją stebiu Čempionų lygos rungtynes.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RYŽTAS: Simona Veličkaitė tapti profesionalia futbolininke svajojo nuo mažens.
ĮSIPAREIGOJIMAS: Galimybės žaisti užsienyje atsisakysiu „Gintros“ saugė nori Lietuvoje įgyti aušktąjį išsilavinimą.