Naujausios
Eglė Balčiūnaitė: „Viskas jau tapo istorija“
„Šiaulių kraštas“ su Šiaulių lengvaatlete Egle Balčiūnaite, savaitgalį pagerinusia 800 metrų Lietuvos rekordą bei užėmusia penktąją vietą pasaulyje, pasikalbėjo jai atėjus atsiimti sportiškiausios Šiaulių universiteto verslo administravimo studentės apdovanojimo. “Sunku mokytis ir sportuoti. Dažnai išvažiuoju, nenueinu į paskaitas. Vėliau ateinu — visi toliau pažengę“, — atvirai kalbėjo viena iš geriausių bėgikių E. Balčiūnaitė.
Giedrius VAITKEVIČIUS
Galvojo apie savo asmeninį rezultatą
— Egle, sveikiname su penktąja vieta pasaulio čempionate. Koks jausmas būti penktai pasaulyje?
— Kol kas dar pati nesuprantu to, kas įvyko. Nejaučiu, kad esu penkta. Dabar viskas jau tapo istorija. Reikia žiūrėti į priekį.
— Kataro mieste Dohoje pagerinai ir Lietuvos rekordą, kuris gyvavo 17 metų. Ką tau reiškia šis pasiekimas?
— Lietuvos rekordo niekada nesvajojau pasiekti. Visada galvoju apie geriausią savo asmeninį rezultatą. Tačiau rezultatai gerėja, vadinasi, po truputėlį tobulėju.
— Po įvairių pergalių susilauki daug dėmesio. Kaip jautiesi?
— Daug dėmesio sulaukiau po Olimpiados Pekine ir dabar. Žinoma, kad tai yra malonu. Jaučiu įvertinimą.
— Pernai tapai ir Šiaulių geriausia metų sportininke. Ar tikėjaisi šio apdovanojimo?
— Nesitikėjau. Norėjau patekti į penketuką. Praėję metai man buvo nevykę. Turėjau daug traumų, silpnai pasiruošiau. Mano rezultatai nebuvo aukšti.
— Šiuo metu dėl prastos ekonominės padėties kenčia ir sportininkai. Ar vykstant į varžybas netenka pridėti savų lėšų?
— Ne, viskas gerai. Iš savo lėšų perku tik suvenyrus.
Lankė sportinius šokius
— Kaip pradėjai sportuoti?
— Vaikystėje lankiau sportinius šokius. Pradėjau dar prieš eidama į pirmąją klasę. Šokau penkerius metus. Sekėsi neblogai. Tačiau buvau mažas vaikas, o tada norisi viską išbandyti. Septintoje klasėje į mokyklą atėjo mano dabartinis treneris. Pakvietė lankyti lengvąją atletiką. Iš mano laidos dabar tebesportuoju tik aš.
— Tavo treneris Aleksandras Kitanovas yra kazachas ir aštuonerius metus gyvena Lietuvoje. Kaip vaikystėje sekėsi su juo bendrauti?
— Rusiškai kalbu laisvai. Mano tėtis — lietuvis, o mamos šaknys iš Rusijos bei Ukrainos, nors ji gyveno Kazachstane.
— Ar niekada nebuvo kilusi mintis mesti sportą?
— Būna taip, kad sportas atsibosta, norisi pailsėti. Bet mesti niekada negalvojau.
Pažadų dalyti nemėgsta
— Koks tavo sportininko idealas?
— Idealo neturiu. Vieno žmogaus nelaikau idealu. Kiekviename sportininke galima rasti gerų savybių, iš kiekvieno galima pasimokyti. Žinoma, yra daug žmonių, kuriems jaučiu pagarbą, simpatijas.
— Ką planuoji dabar?
— Vasaros viduryje vyks Europos lengvosios atletikos čempionatas Barselonoje. Tik man nepatinka, kai iš anksto kabina medalius.
— Ir vis dėlto — kada grįši iš Olimpinių žaidynių su medaliu?
— Medalis būtų gerai. Tačiau kada taip bus, tikrai nežinau. Dar turiu tobulėti. Mano sporte moterys aukštumas pasiekia nuo 25— 26 iki 30 metų. Šiemet pasaulio čempionate prizininkėmis tapo 28— erių moterys. Tad man dar viskas prieš akis.
— Kas lėmė, kad šiuo metu dažnai vyksti į Portugaliją, kur atstovauji „Porto“ klubui?
— Lietuvos lengvosios atletikos klubas „Cosma“ mane paskolino “Porto“. Viskas dėl to, kad man reikėjo daugiau startų. Portugalijoje — geresnės sąlygos treniruotis, aukštesnio lygio maniežai. Šie metai man pirmi. Esu paskolinta vieneriems metams. Kaip bus toliau, dar nežinau.
Širdies draugas — futbolininkas
— Yra žmonių, kurie teigia, kad merginai treniruotas kūnas netinka. Ką tu į tai atsakytum?
— Tie, kurie taip sako — nieko neišmano. Sportiškas, tvirtas merginos kūnas kaip tik yra gražu.
— Tavo išrinktasis yra Šiaulių „Šiaulių“ futbolininkas Edvardas Pšelenskis. Jei ne paslaptis, kaip prasidėjo jūsų draugystė?
— Susipažinome internetu. Turėjome galimybę susitikti ir anksčiau, tačiau pažintis daugiausiai vyko internetu. Su Edvardu pora esame jau ketverius metus.
Šaunu, kai Edvardas taip pat gerai orientuojasi sporte. Man taip daug lengviau. Juk būna ir tokių, kurie apie sportą visiškai nieko nesupranta.
— Domėtis lengvąją atletika ir futbolu verčia aplinkybės. Kuriam dar sportui simpatizuoji?
— Daug kas patinka. Stebiu gimnastikos, sportinių šokių, krepšinio varžybas.
— Kuo be sporto domiesi?
— Studijuoju verslo administravimą, tad pasidomiu verslu. Tačiau stebiu, skaitau, domiuosi viskuo po truputį.
KONKURENCIJA: E. Balčiūnaitė teigia, kad pasaulyje, 800 m distancijoje, konkurencija labai stipri, tad laimėti nėra lengva.
Jono TAMULIO nuotr.
POZICIJA: Eglė Balčiūnaitė sako neturinti idealo, todėl pastaruosius penkiolika metų 800 m bėgime karaliavusios sportininkės iš Mozambiko Marijos de Lurdes Mutolos savo idealu nelaiko.