Naujausios
Danutė Domikaitytė lieka Šiauliuose
Šiauliuose Vijolių vidurinę mokyklą baigusi pasaulio moterų imtynių bronzos laimėtoja Danutė Domikaitytė nuo rugsėjo kibs į kūno kultūros studijas Šiaulių universitete. „Ir toliau treniruosiuosi Šiauliuose“, – sako sportininkė.
Justina PETRAUSKIENĖ
justina@skrastas.lt
Išsvajotos studijos
„Visada svajojau apie šias studijas, – prisipažįsta 19-metė imtynininkė, studijuosianti kūno kultūrą. – Ateityje noriu dirbti trenere ir savo patirtį perduoti kitoms sportininkėms“.
Imtynės jai – ne tik sportas. Tai – tikslo siekimas, asmenybės grūdinimas. Būtent to, dirbdama trenere, mokyti kitus ir žada D. Domikaitytė.
„Ne tik sporte, bet visur ir visada gyvenime siekti tikslo, nepalūžti dėl menkų problemų. To mane išmokė mano treneriai. To mokysiu ir aš“, – sakė imtynininkė.
Įveikė baimę
Zagrebe (Kroatija) vykusiame pasaulio imtynių čempionate D. Domikaitytė iškovojo bronzos medalį. Paskutinėje kovoje šiaulietė įveikė priešininkę iš Rusijos.
Varžovės iš Rusijos D. Domikaitytei buvo kietas riešutėlis. Rusijos atstovė koją šiaulietei buvo pakišusi Europos čempionate.
„Šįkart sau pasakiau, kad nepasiduosiu. Tegu ji daro, ką nori, bet neįveiks manęs“, – prisimena nusiteikimą sportininkė.
D. Domikaitytė pasaulio čempionate įveikė ne tik save ir varžovę. Ji įveikė baimę Rusijos sportininkėms. „Pagaliau kovojau su Rusijos sportininke, – sakė D. Domikaitytė. – Visos rusės vienodai geros kovotojos“.
Sportininkė sakė visada po kovos paspaudžianti ranką priešininkei ir padėkojanti jos treneriui.
„Po pergalės prieš rusę prie manęs priėjo jos treneris ir pasakė, kad gerai imtyniavau. Tai jau yra gerai“, – sakė šiaulietė.
Sportininkė žino, kad iškovotas titulas dingsta jau po pirmos savaitės: „Laimi ir vėl turi viską pradėti iš naujo.“
Raumenų nesureikšmina
„Kai nuvažiuoju į čempionatą, pastebiu, kad kitos imtynininkės varžosi, kuri daugiau raumenų turi“, – juokėsi D. Domikaitytė. Tokios lenktynės jos nežavi.
„Imtynės yra tokia sporto šaka, kurioje vien raumenų neužtenka. Reikia daug mąstyti“, – sakė sportininkė.
Šiaulietės kovojimo taktiką varžovėms sunku perprasti. Kovoje ji visada naudoja daug veiksmų ir juos keičia.
„Imtynėse radau save. Tai – mano pašaukimas. Ryte keliuosi su šypsena, nes žinau, kad eisiu į imtynių salę“, – sako sportininkė.
Imtynės jai padeda ir atsipalaiduoti. Labiausiai imtynininkei patinka, kad nuolat lavinasi ir gali džiaugtis rezultatu.
Sportininkė nežada pasitenkinti bronzos apdovanojimu pasaulio čempionate. „Tai buvo tik pirmas mano pasaulio čempionatas“, – sako D. Domikaitytė.
Didžiausia imtynininkės svajone lieka 2016 metų Rio de Žaneiro (Brazilija) olimpiada. „Noriu, kad po varžybų skambėtų Lietuvos himnas“, – sakė D. Domikaitytė.
Treneris visada reikalingas
Pasak D. Domikaitytės, nesvarbu, ar esi pasaulio, ar Lietuvos čempionas, jaunas ar veteranas – tau vis tiek reikia trenerio, kuris stebėtų iš šalies ir negailėtų pastabų bei patarimų.
Imtynininkei jos treneris Aivaras Kaselis pasaulio čempionate per kiekvieną 6 minutes trunkančią kovą be paliovos sakė, ką daryti.
„Imk ranką, laikyk koją, greičiau. Taip ir dariau“, – šypsosi pašnekovė.
Ji sako, kad sportininkėms trenerio-psichologo reikia labiau nei sportininkams vaikinams, nes jas kamuoja nuotaikų kaitos, būtina išsikalbėti. Jai gelbsti treneris-psichologas Andrius Stočkus.
„Jei ne Vijoliai – nebūčiau, kuo esu“
Su D. Domikaityte kalbėjomės Vijolių vidurinės mokyklos kieme ant suoliuko.
Nuo rugsėjo Šiaulių sporto gimnazija tapsiančioje Vijolių vidurinėje mokykloje seni langai jau pakeisti plastikiniais.
Imtynininkė džiaugiasi, kad Vijolių mokykla išliks ir taps gimnazija.
„Juk norėta šią mokyklą uždaryti, – prisimena D. Domikaitytė. – Jei nebūtų buvę šios mokyklos, nebūčiau tapusi tuo, kuo esu.“
Šiuo metu sportininkė dar lanko vasaros imtynių stovyklą.
Jono TAMULIO nuotr.
PLANAI: Pasaulio moterų imtynių čempionate Kroatijoje bronzą laimėjusi Danutė Domikaitytė lieka Šiauliuose – rugsėjį ji pradės studijas Šiaulių universitete.