Naujausios
D. Murza: „Žinau, ko noriu iš gyvenimo“
Veržlus aštuoniolikmetis kanojininkas Dominykas MURZA irkluoja nuo dvylikos metų. Europos ir pasaulio irklavimo čempionatams besirengiantis vaikinas mokslus derina su sportu ir sako: kai žinai, ko nori iš gyvenimo, jėgų užtenka viskam.
Justina DIKŠAITĖ
justina@skrastas.lt
Čempionatai jau čia pat
Medinis pastatas. Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ irklavimo bazės kanojų ir baidarių sandėlys. D. Murza veda prie geltonos vienvietės kanojos. Ji siaura, telpa tik suglaustos kojos, yra išskobta putplasčio pagalvėlė atsisėsti. Svarstau, kaip joje įmanoma patogiai įsitaisyti ir dar pajėgti pirmam atsiirti 1000 metrų.
Sportininkas paaiškina: „Juda ne kojos, net ne rankų raumenys čia svarbiausi. Sėkmingam irklavimui būtini gerai išvystyti nugaros ir pilvo raumenys“.
Trečia (vienuolikta) klasė Šiaulių universiteto gimnazijoje sėkmingai baigta. Dabar D. Murza gali visą laiką skirti pasiruošti Europos ir pasaulio čempionatams, kurie čia pat.
„Liko paskutinis etapas. Paskutinį birželio savaitgalį Prancūzijoje netoli Paryžiaus vyks Europos jaunių irklavimo čempionatas. Plauksiu specialiame kanale, – pasakojo D. Murza. – Yra skirtumas, irkluoji upėje ar ežere. Įtakos turi ne tik srovės stiprumas, bet ir vandens kietumas. Pavyzdžiui, Trakuose Galvės ežero vanduo daug minkštesnis nei Talkšos, Trakuose lengviau irkluoti. Tai jaučiu irklais“.
Liepos 17–20 dienomis Vengrijoje, irkluotojų mekoje Segete, vyks pasaulio jaunių irklavimo čempionatas. „Tribūnos būna sausakimšos nuo žiūrovų, juntama didžiulė euforija“, – pasakojo D. Murza.
Abiejuose čempionatuose D. Murza irkluos 1000 metrų. Tai – keturių su trupučiu minučių darbas, tačiau to pakanka, kad akyse pradėtų temti. Tik praėjus kelioms minutėms po finišo į galvą plūsteli šviežias kraujas.
Įveikė save
Į irklavimo treniruotes dvylikametį D. Murzą pakvietė jo kūno kultūros mokytojas Artūras Navickas, netrukus tapęs ir jo irklavimo treneriu.
„Mane patraukė Dominyko valia. Pastebėjau, kad jis ištvermingas, užsispyręs, turi charakterį ir jei nori, pasiekia daug. Tada vaikinas dar nebuvo tokios fizinės formos, kaip dabar. Tačiau raumenys užauginami“, – sakė treneris.
Iš pat pradžių pradėjęs irkluoti vienvietę kanoją, D. Murza ant vandens nesijautė taip puikiai, kaip dabar. Būta visko. „Ir apsiversdavau dažnai, ir nepagaudavau irklavimo ritmo, – prisiminė sportininkas. – Net buvau pasakęs, kad daugiau gyvenime nebeirkluosiu“.
Kanoja – senovės lietuvių išradimas
D. Murza irkluoja kanoją, kuri primena senovės lietuvių išradimą – luotą, siaurą pailgą medinį laivelį, žinomą nuo VIII–V tūkstantmečio prieš Kristų laikų. „Tai iš jo atsirado kanoja, ištobulinta iki mūsų dienų, bet vis tiek nepraradusi panašumo“, – įsitikinęs A. Navickas.
Šios minties laikosi ir D. Murza: „Irkluoju lietuvišką valtį. Ne baidarę, kuria plaukia eskimai. Kanoja plaukiojo ir Amerikos indėnai, tačiau mūsų protėviai plaukiojo kanojos pirmtaku – luotu“.
Gimnazistui niekada ir nebuvo kilusi mintis persėsti į kitos rūšies valtį. „Esu plaukiojęs ir su akademine valtimi, ir su baidare. Savo malonumui kartais pasiirstau ir dabar. Tačiau, kai atsisėdau pirmą kartą į kanoją, į rankas paėmiau irklus, taip ji man ir prilipo“, – pasakojo vaikinas.
Nors D. Murza yra dešiniarankis, tačiau jam daug patogiau irkluoti kaire ranka. Plaukiant vienviete kanoja tai neturi įtakos, tačiau irtis dviviete su pusbroliu Osvaldu sportininkas negali – abiem patogiau irkluoti kaire ranka.
Ištikimas savo charakteriui
Dar tik aušta, tačiau į Talkšos ežerą išplaukia pavienės kanojos ir baidarės. „Tokie rytai yra nepakeičiami. Malonumas pajausti, kaip slysti vandens paviršiumi. Tarsi įsilieji į gamtos ritmą ir tampi jos dalimi. Nors kartais oras ir nelepina, tačiau irklavimas man – meditacija, ne tik sportas ar darbas“, – mintimis dalijasi D. Murza.
Mokslo metais D. Murza kasdien keliasi penktą ryto. Miegoti eina devintą ar dešimtą vakaro ir sako jau pripratęs prie tokio ritmo.
Po rytinio apšilimo irkluotojas ant vandens būna jau pusę septynių rytą. Irkluoja valandą, pusantros, vidutiniškai įveikdamas 8–10 kilometrų.
Artėjant varžyboms irkluotojai plaukia trumpesnius atstumus, mokosi vystyti greitį.
Sezono pabaigoje, kai nebėra įtampos, irkluotojas į ežerą išplaukia pasiirstyti ir savo malonumui, kad neprarastų įgūdžių.
„Pagal horoskopą esu Šaulys. Žinau, ko noriu iš gyvenimo, noriu siekti ir daug pasiekti. Iš gyvenimo pasiimti maksimumą. Tačiau ko besiimtumei, to privalai norėti tik pats. Tik tada veikla duoda rezultatų. Jei verčia tėvai ar treneriai, sportas niekada neteiks malonumo. Aš irkluoju savo noru“, – sakė irkluotojas.
Žiemą, jei vanduo užšalęs, irkluotojas mankštinasi sporto salėje su specialiais valtis imituojančiais treniruokliais, stiprina kojų, rankų, pečių raumenis. Taip pat bėga krosus, plaukioja baseine, slidinėja. „Esame universalai“, – šypteli irkluotojas. Kartą vaikinas Lietuvos slidinėjimo čempionate net laimėjo trečią vietą.
Sportą derins ir su studijomis
Per šešerių metų sportinę karjerą D. Murza keliskart tapo Lietuvos čempionu, su keturviete kanoja – ir Lietuvos suaugusiųjų čempionu, užimta ketvirta vieta tarptautinėse olimpinių vilčių varžybose.
Visą tą laiką vaikinas aktyviai mokėsi.
„Labiausiai mėgstu biologiją. Mane domina molekuliniai dalykai, biochemija, ląstelė ir jos sandara“, – prisipažįsta ne pirmus metus biologijos olimpiadose dalyvaujantis ir apie šias studijas svajojantis gimnazistas.
Vaikinui nesvarbu į kurį universitetą įstotų, tačiau irklavimo nemes.
„Ir studijuosiu Lietuvoje. Nepabėgsiu iš šalies. Jei pavyks įsigyti aukštąjį išsilavinimą, norėčiau įsidarbinti privačios įstaigos laboratorijoje“, – priduria.
Jono TAMULIO nuotr.
VALIA: Kasdien keltis penktą ryto ir aktyviai gilintis į biologijos mokslus aštuoniolikmečiui Dominykui Murzai atrodo normalus dalykas, juk gyvenime reikia daug pasiekti.
PASIRUOŠIMAS: „Įprastai 11 kg sverianti kanoja jau paruošta pasaulio čempionatui – pasunkinta iki 16 kg. Liko tik pačiam nusiteikti“, – sako irkluotojas Dominykas Murza.