Buvę olimpiečiai: dalyvauti olimpiadoje – didžiulė garbė

Buvę olimpiečiai: dalyvauti olimpiadoje – didžiulė garbė

Buvę olimpiečiai: dalyvauti olimpiadoje – didžiulė garbė

19 – tiek Šiaulių sportininkų dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Rytoj prie starto linijos stos šiaulietės maratonininkės Rasa Drazdauskaitė ir Remalda Kergytė.

Giedrius VAITKEVIČIUS

sportas@skrastas.lt

Sėkminga šiauliečių pradžia

Pirmasis šiaulietis olimpinėse žaidynėse – boksininkas Jonas Čepulis, startavęs 1962 metų Mechiko olimpiadoje. Svorio kategorijoje per 81 kilogramą kovojęs sportininkas ne tik dalyvavo, bet ir tapo olimpiniu vicečempionu.

Sidabro medalį iškovojo ir šiaulietė Laimutė Baikauskaitė. Lengvaatletė tapo 1988 metų Seulo olimpine vicečempione, 1500 metrų bėgimo rungtyje.

Pasak Šiaulių lengvosios atletikos mokyklos direktoriaus Tolvydo Skaliko, 56-erių L. Baikauskaitė gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.

1980 metais Maskvoje aštuonviečių valčių irklavimo varžybose bronzos medalį laimėjo šiaulietis Jonas Pinskus. Jis, baigęs sportininko karjerą, pasuko į politiką. Olimpinis prizininkas šiuo metu yra Vilniaus mero Artūro Zuoko pavaduotojas.

Olimpiada – prisiminimas visam gyvenimui

Pirmosiose olimpinėse žaidynėse, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – 1992 metais Barselonoje – dalyvavo trys Šiaulių sportininkai.

Geriausiai sekėsi dviračių treko individualaus sprinto rungtyje startavusiai Ritai Razmaitei. Ji buvo aštunta.

„Olimpinės žaidynės – prisiminimas visam gyvenimui, – tvirtino R. Razmaitė. – Barselonoje man nepasisekė. Gėda ir sakyti, bet nusimovė padanga ir kritau. Mūsų inventorius buvo surinktas per labai trumpą laiką. Jį netgi skolinomės.“

Sportininkės nuomone, per 20 metų labiausiai pasikeitė inventorius. Dabar dviratis kainuoja kaip geras automobilis.

„Anksčiau irgi buvo brangių dviračių, tačiau mes tokių neturėjome. Mums Barselona buvo tarsi akmens amžius. Palyginimui, Tarybų Sąjungos rinktinėje važiavau su mersedesu, o Lietuvos – su žiguliuku. Tačiau į tai dėmesio nekreipiau. Svarbiausia, jog startavau už Lietuvą“, – prisiminė 45-erių R. Razmaitė.

Buvusi pajėgiausia sportininkė neliko patenkinta ne tik rezultatu 1992 metais Barselonoje, bet ir 1996 metais Atlantoje. Ten ji sprinto rungtyje užėmė 13-ąją vietą.

„Londone medalių gali iškovoti daug lietuvių: lengvaatlečiai, trekininkė, buriuotoja, boksininkas. Rūta Meilutytė – stebuklas, atradimas. Teigiamai vertinu ir šiauliečio dviratininko Gedimino Bagdono pasirodymą. Grupinės lenktynės – loterija. Ramūnas Navardauskas taip pat pasirodė gerai“, – vertino R. Razmaitė.

Ji, baigusi dviratininkės karjerą, pasuko į sporto karalienę – lengvąją atletiką. 4–8 klasėje šį sportą propagavusi R. Razmaitė dirba Šiaulių lengvosios atletikos mokyklos trenere.

Žaidynės turėjo ryškų politinį atspalvį

1992 metais Barselonoje baidarininkas Artūras Vieta 500 ir 1000 metrų distancijose užėmė devintąsias vietas. Sportininkas rezultatu nėra patenkintas. Tiesa, kol kas nė vienas buvusios Tarybų Sąjungos baidarininkas neiškovojo tokios aukštos vietos 500 ir 1000 metrų distancijose.

„Žaidynės turėjo didžiulį politinį atspalvį. Jis iš manęs atėmė medalį. Treniravausi su Tarybų Sąjungos sportininkais dviviečių ir keturviečių baidarių varžybose, teko persėsti į vienvietę. Tai tas pats, kaip būtume įpratę valgyti dešine ranka, o tektų valgyti kaire“, – analogų ieškojo A. Vieta.

Jis prisimena ir nežmonišką Barselonos karštį. Buvusio sportininko teigimu, olimpiniame kaimelyje gyvenimo sąlygos buvo geros, tačiau teko apsieiti be kondicionieriaus.

„Padarėme klaidą, kad nuvykome per anksti – 11 dienų iki starto. Dabar būtume gudresni. Atrodė, kad karštis siekė 40 laipsnių. Dienomis buvo galima kentėti, bet naktimis negalėdavau miegoti“, – prisiminė 51-erių A. Vieta.

Sportininkas karjerą pradėjo pas trenerį Jurgį Geriksoną. Vėliau išvyko į Vilnių. Nuo 2004 metų A. Vieta dirba treneriu Trakuose.

„Londone labai gerai pasirodė irkluotojai Riteris su Maščinsku. Jie dar jauni, tad kitoje olimpiadoje rezultatas gali būti dar geresnis. Nepasisekė Griškoniui, nors jis tikrai daug dirbo. Donata Vištartaitė dar jauna. Irkluojant reikia svorio ir jėgos. Viskas įgaunama bėgant metams, – komentavo A. Vieta. – Medalio tikiuosi iš kanojininko Jevgenijaus Šuklino, kuris patenka tarp penkių pasaulio stipriausiųjų.“

Iki medalio trūko nedaug

Trijose olimpinėse žaidynėse startavo Nelė Savickytė-Žilinskienė. Ji neslepia, kad geriausi prisiminimai užplūsta iš Atlantos, kur šuolininkė į aukštį parodė penktą rezultatą.

„Medalio nepavyko iškovoti, nes per anksti atsipalaidavau ir nebesusikaupiau“, – sakė N. Savickytė-Žilinskienė.

Šiaulietė kol kas lieka Lietuvos rekordininke – į aukštį yra iššokusi 196 centimetrus. Tiesa, tokį pat rezultatą pakartojusi ir Londono olimpinių žaidynių dalyvė Airinė Palšytė. Pastarosios ūgis – 186 centimetrai, N. Savickytės-Žilinskienės – 176.

„Kiek teko analizuoti, skaityti, ūgis neturi įtakos rezultatui. Tačiau lengvojoje atletikoje ūgis – privalumas“, – įsitikinusi 43-ejų šiaulietė.

Ji 1992 metų Barselonos ir 2000 metų Sidnėjaus olimpiadose liko 21-a.

„Su kiekviena olimpiada pasiruošimas vis gerėdavo. Buvo daugiau galimybių išvykti. Kviesdavo į komercines varžybas“, – prisiminė N. Savickytė-Žilinskienė.

Buvusi šuolininkė į aukštį sportuoti pradėjo, kai trenerė Janina Ūsienė atėjo į mokyklą ir pakvietė į treniruotes: „Buvau gana greita, šokli, patiko žaisti kieme.“

N. Savickytė-Žilinskienė 1986 metais išvyko į Vilnių. Ji karjerą baigė 2002 metais. Dabar šiaulietė yra Vilniaus pedagoginio universiteto sporto metodikos katedros docentė.

1996 metais Atlantoje rungėsi ir maratonininkas Česlovas Kundrotas. Jis šiuo metu dirba Šiaulių lengvosios ateltikos mokyklos treneriu. Šiaulietis vakar ryte su auklėtine maratonininke R. Drazdauskaite pasiekė Londoną.

„Einame į olimpinį kaimelį. Labai daug patikrinimų, – vakar telefonu sakė Č. Kundrotas. – Kaip seksis Rasai? Viskas turėtų būti gerai. Medalio nori visi, bet pažiūrėsime.“

Olimpinių žaidynių dalyviai šiauliečiai

1962 m. Mechikas, Jonas Čepulis, boksas +81 kg, 2 vieta

1980 m. Maskva, Jonas Pinskus, irklavimas, aštuonvietė valtis, 3 vieta

1988 m. Seulas, Laimutė Baikauskaitė lengvoji atletika, 1500 m 2 vieta

1992 m. Barselona, Artūras Vieta, baidarių kanojų irklavimas, 500 m ir 1000 m 9 vieta

1992 m. Barselona, Nelė Savickytė-Žilinskienė, lengvoji atletika, šuolis į aukštį 21 vieta

1992 m. Barselona, Rita Razmaitė, dviračių trekas, individualus sprintas 8 vieta

1996 m. Atlanta, Rita Razmaitė, dviračių trekas, individualus sprintas dalyvė

1996 m. Atlanta, Nelė Savickytė-Žilinskienė, lengvoji atletika, šuolis į aukštį 5 vieta

1996 m. Atlanta, Česlovas Kundrotas, lengvoji atletika, maratonas dalyvis

1996 m. Atlanta, Mindaugas Žukauskas, krepšinis 3 vieta

2000 m. Sidnėjus, Nelė Savickytė-Žilinskienė, lengvoji atletika, šuolis į aukštį 21 vieta

2000 m. Sidnėjus, Mindaugas Ežerskis, graikų-romėnų imtynės iki 97 kg 8 vieta

2004 m. Atėnai, Paulius Viktoravičius, plaukimas estafetė 4x100 m 11 vieta

2004 m. Atėnai, Mindaugas Norbutas, lengvoji atletika 800 m 39 vieta

2004 m. Atėnai, Donatas Slanina, krepšinis 4 vieta

2004 m. Atėnai, Mindaugas Žukauskas, krepšinis 4 vieta

2004 m. Atėnai, Paulius Viktoravičius, plaukimas, 4x100 m estafetė 11 vieta

2008 m. Pekinas, Mindaugas Ežerskis, graikų-romėnų imtynės 7 vieta

2008 m. Pekinas, Tomas Gadeikis, kanojininkas, dvivietė, 500 m 10 vieta

2008 m. Pekinas Robertas Javtokas krepšinis 4 vieta

2008 m. Pekinas, Rasa Drazdauskaitė, lengvoji atletika, maratonas 37 vieta

2008 m. Pekinas, Eglė Balčiūnaitė, lengvoji atletika, 800 m bėgimas 22 vieta

2008 m. Pekinas, Paulius Viktoravičius, plaukimas, 100 m laisvuoju stiliumi 28 vieta

2012 m. Londonas, Gediminas Bagdonas, dviračių sportas 58 vieta

2012 m. Londonas, Rasa Drazdauskaitė, lengvoji atletika, maratonas

2012 m. Londonas, Remalda Kergytė, lengvoji atletika, maratonas

2012 m. Londonas, Vilma Rimšaitė BMX

Redakcijos archyvo nuotr.

DALYVIAI: Šiaulių garbę Londono olimpinėse žaidynėse gina keturi sportininkai. Parolimpinėse dalyvaus Mindaugas Bilius (antras iš dešinės).

STARTAI: Maratonininkė Remalda Kergytė Londono olimpiadoje startuos rytoj, BMX dviratininkė Vilma Rimšaitė – trečiadienį.

TRENERIS: Česlovas Kundrotas ne tik olimpinėms žaidynėms ruošia maratonininkes, bet ir pats dalyvavo 1996 metų Atlantos olimpiadoje.