Naujausios
Arnas Rumševičius: „Neįsivaizduoju, ką daryčiau be sporto“
Geriausias 2011-ųjų metų Šiaulių jaunas sportininkas Arnas Rumševičius – vienas pagrindinių „Elga-Master idea“ žaidėjų. Iš Raseinių kilęs 16-metis tinklininkas į Šiaulius persikėlė prieš trejus metus.
Giedrius VAITKEVIČIUS
sportas@skrastas.lt
Atvyko iš Raseinių
Arnas tinkliniu susidomėjo antroje klasėje Raseiniuose, prieš tai išbandęs krepšinį, karatė. Mama atvedė pas tinklinio trenerį Antaną Lukošių.
„Ir krepšinis, ir tinklinis – komandiniai žaidimai, tačiau tinklinis man gražesnis sportas. Krepšinis – labiau atsibodęs. Tikiuosi, kad ir žmonėms atsibos“, – šypsosi tinklininkas.
Iš Raseinių į Šiaulius jis persikėlė prieš trejus metus, pakviestas trenerio Aivaro Strockio. Šiauliuose, jo nuomone, daugiau perspektyvų: jaunimo rinktinės, europinio lygio varžybos.
Arnui tada buvo 14, teko priprasti tvarkytis pačiam. Netikėtas buvo ir didesnis krūvis – dvi treniruotės per dieną.
Gyveno bendrabutyje. „Iš pradžių norėdavau kuo dažniau grįžti pas tėvus. Į Raseinius važiuodavau kas savaitę, dvi. Dabar būna, kad negrįžtu ir mėnesį ar du“, – pasakoja prie gyvenimo ritmo įpratęs sportininkas.
Norėtų paaugti kelis centimetrus
– Tikėjaisi, kad taip greitai tapsi vienu iš pagrindinių „Elga-Master idea“ žaidėjų?
– Galvojau, kad žaisiu nedaug, o jei išleis – stengsiuosi nesugadinti žaidimo. Iš pradžių būdavau įtraukiamas į sąrašus, bet neleidžiamas į aikštę. Dabar žaidžiu visąlaik. Smagu, kai gali ir patempti komandą.
Mūsų komanda labai draugiška. Visi linksmi, šaunūs. Niekas neskriaudė. Esame draugai, su kai kuriais lankome tą pačią mokyklą.
– Apibūdink save kaip žaidėją.
– Tinklinį žaidžiu aštuonerius metus, tad technikos turiu pakankamai. Nors tobulėjimui ribų nėra. Mano ūgis – 194 centimetrai. Viską gali kompensuoti šuolis, tačiau paaugti porą centimetrų būtų neblogai. Lietuvoje ūgio trūkumas nelabai jaučiasi, tačiau stipriose užsienio komandose žaidžia aukštesni.
Labiausiai patinka žaisti pagalbinio puolėjo pozicijoje. Esu buvęs ir pirmo tempo žaidėju, tačiau ten rungtyniauti daug sunkiau. Reikia geresnės gynybos, reakcijos.
Tapo čempionu
– 2009–2010 metų sezone su „Elga-Startu“ tapai Lietuvos čempionu. Koks jausmas?
– Geras. Didelis džiaugsmas. Žaidžiau pirmus metus, tad sunku patikėti, kad tapau Lietuvos suaugusiųjų čempionu. Kaip šventėme? Simboliškai. Rinkomės į kavinę.
– Pernai titulo apginti nepavyko. Kodėl?
– Pristigome patirties. Praradome tenisininko Ričardo Berankio fizinio parengimo trenerį Saulių Astrauską, į Angliją išvyko Vytenis Šuklys.
– Ar yra šansų titulą susigrąžinti?
– Sezono pradžioje maniau, kad ne. Startas buvo labai sunkus – čempionatą pradėjome pralaimėjimais. Trūko susižaidimo, vyresnių žaidėjų. Nebeturime Arūno Kirsnio. Kartais atrodėme išsigandę, pasimesdavome svarbiais momentais.
Dabar matau, jog visos komandos įveikiamos. Laimėjome ir prieš šalies čempionę Vilniaus „Flamingo Volley“ ir vicečempionę sostinės VGTU. Visos komandos įveikiamos.
– Sporto mokykla „Dubysa“, kurioje žaisdavote ir treniruodavotės, buvo ilgai rekonstruojama. Kiek tai turėjo įtakos?
– Dubijos mokykloje, kur treniravomės, nebuvo dušų, namo eidavome šlapi. Negalėdavome atsigerti, nes vanduo iš krano nebėgdavo. Rūbinėje nebuvo lempų. Net noro treniruotis buvo mažiau.
Dabar sąlygos – puikios. Sutinku, kad „Dubysos“ salė – geriausia Lietuvoje. Juk mūsų šalyje beveik visos pritaikytos krepšiniui. Skiriasi danga, daug linijų – rankinio, krepšinio... Jos žaidžiant susipainioja.
Nepatenkintas dėmesiu tinkliniui
– Kaip vertini Lietuvos tinklinio lygį?
– Jis nėra labai aukštas. Tinkliniui trūksta dėmesio. Lietuvoje viskas sukasi aplink krepšinį. Į kitas sporto šakas niekas nežiūri, nors pasiekimai netgi aukštesni.
Tinklinį bandoma populiarinti. Vasarą Lietuvoje po daugelio metų vyko Europos paplūdimio tinklinio čempionatas. Susirinko daug žiūrovų.
– Senojo žemyno paplūdimio tinklinio čempionate tu ir kelmiškis Gilbertas Kerpė buvote penkti. Tikslą pasiekėte?
– Viršijome savo galimybes. Prieš čempionatą mums buvo žadama 12–13 vieta. 5–6 pozicijos nesitikėjome. Pralaimėjome Lenkijos ir Rusijos sportininkams, kurie visą gyvenimą žaidė paplūdimio tinklinį. Mes – atėję iš salės.
Čempionatą prisiminti smagu. Žiūrovai sveikino, skandavo „Lietuva“.
– Kaip nusprendei išbandyti paplūdimio tinklinį?
– Pasiūlė paplūdimio tinklinio rinktinės treneris, Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Marius Vasiliauskas. Treneris Aivaras Strockis nelabai norėjo leisti, norėjo, kad patausočiau sveikatą. Visus metus žaidžiau be poilsio. Tačiau man patinka paplūdimys, smėlis, galima pasideginti (juokiasi – aut. past.).
– Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė tapo Europos jaunių čempionėmis. Kas lėmė pergalę?
– Merginų varžybose buvo mažesnė konkurencija. Be to, mes treniravomės du mėnesius, jos – pusę metų. Paplūdimyje labai svarbi fizinė jėga, ištvermė. Po žaidimo jauti, kad skauda kiti raumenys. Jos buvo gerai pasiruošusios. Ieva ir Monika – techniškos, protingos žaidėjos.
– Tavo porininko Gilberto mama yra Šiaulių „Gintros-Universiteto“ futbolininkė Gitana Kerpienė. Futbolo dar nežaidžiat?
– Ne. Jis gyvena Kelmėje, o aš čia. Mes su Gilbertu esame seniai draugai.
Tėvai palaiko
– Esi išrinktas geriausiu jaunu 2011 metų Šiaulių sportininku. Ką reiškia šis įvertinimas?
– Visąlaik gaudavau Raseinių apdovanojimus. Dabar – Šiaulių. Iš kaimo persikėliau į miestą (juokiasi).
Apdovanojimas suteikia noro nesustoti ir toliau tobulėti. Nesitikėjau tapti geriausiu.
– Kaip pasveikino šeima?
– Labai džiaugėsi. Kai pasakiau mamai – apsiverkė. Ji visada džiaugiasi, kai grįžtu namo, ir verkia, kai išvažiuoju.
Turiu dvejų metukų sesę. Norėčiau, kad ateityje ji taptų tinklininke. Jau dabar mokau tinklinio paslapčių – mušinėjame balioną. Apmaudu, kad nematau, kaip ji auga. Stengiuosi grįžti namo kuo dažniau. Namie ir pailsiu, mama pagamina naminio maisto.
Šiaulių palikti neketina
– Kaip sekasi mokslai?
– Mokausi Vijolių vidurinės mokyklos dešimtoje klasėje. Vidurkis – septynetas. Žinoma, tai nėra daug, tačiau kai tokia užimta dienotvarkė – visai neblogai. Grįžęs iš treniruočių dažnai noriu tik į lovą. Ryte – vėl tas pats tempas: mokykla, dvi treniruotės per dieną. Tačiau prie to pripratau. Kai neturiu treniruočių, sunku ištverti, neturiu kur išlieti energijos. Neįsivaizduoju, ką daryčiau be sporto.
– Apie studijas dar negalvoji?
– Šiemet reikės pasirinkti mokomųjų dalykų lygius. Nėra taip, kad matematiką suprasčiau, bet noras suprasti yra. Manau, kad studijuosiu Šiauliuose, o dėl specialybės dar neapsisprendęs.
Ūgis, smūgis, greitis, protas
„Elgos-Master idea“ vyriausiasis treneris Aivaras Strockis:
– Arnas savo bendraamžius lenkia keleriais metais ir yra vienas pagrindinių „Elgos-Master idea“ žaidėjų. Kiekvieno trenerio svajonė turėti tokį sportininką, kuris turi viską, kas reikalinga aukšto lygio tinklininkui: ūgį, smūgį, greitį, protą. Treniruotėse jis atiduoda visą šimtą procentų. Atsiliepimai iš Vijolių vidurinės mokyklos – taip pat labai geri.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŽAIDIMAS: Arnas Rumševičius tinklinį savo malonumui žaidžia ir su draugais Raseiniuose. „Visada pasiimu silpnesnį partnerį ir žaidžiam“, – šypsojosi sportininkas.
PERSPEKTYVOS: „Dabar Vilniuje yra paplūdimio tinklinio salė, kurioje galima treniruotis ištisus metus. Ten dirba geri treneriai. Žaidėjai turėtų tobulėti, pasiekti geresnių rezultatų“, – džiaugėsi salės ir paplūdimio tinklinį propaguojantis Arnas Rumševičius.
TINKLININKAS: Geriausio praėjusių metų Šiaulių sportininko Arno Rumševičiaus ūgis – 194 centimetrai, batų dydis – 48-as.