Naujausios
45 kultūrizmo metai: iš pogrindžio ant pjedestalo
Jau 45 metai Šiauliuose gyvuoja kultūrizmas. Draustas tuometinės valdžios, bet entuziastų kultivuotas rūsiuose, šis sportas iškilo į aukštumas. Daugiausiai profesionalumo šiauliečių kultūrizmui suteikė Valentinas Vandys.
Justina PETRAUSKIENĖ
justina@skrastas.lt
Uždrausta sporto šaka
Kultūrizmo užuomazgų Šiauliuose randama dar nuo 1923 metų. Tada sportuota pavieniui, pasigaminus savadarbius svarmenis.
Panorusiems dailinti kūno raumenis teko susidurti su neigiamu tuometinės sovietų valdžios požiūriu. Vakaruose atsiradęs kultūrizmas buvo laikomas blogiu, kaip ir džiazas, ilgi plaukai ar rokas.
Apie 1971–1981 metus kultūrizmas Sovietų Sąjungoje buvo draudžiamas, neleista rengti ir varžybų. Net vengta paties kultūrizmo pavadinimo. Šis sportas vadintas atletine gimnastika.
Dabar to laikmečio kultūristai tik pasvarsto, kas būtų, jei tiek pat metų būtų draudę lietuviams žaisti krepšinį? Ar ir jis būtų tokio aukšto lygio, kokį pasiekė kultūristai?
Sportavo rūsiuose
Kultūrizmo pradžia Šiaulių mieste laikomos pirmosios kultūrizmo varžybos, mieste surengtos 1968 metų gruodžio 29 dieną.
Varžybas surengė Šiaulių pedagoginio instituto studentai. Netrukus prie jų prisijungė V. Vandys.
Iš Kauno į tuometinį Šiaulių pedagoginį institutą studijuoti piešimo ir braižybos atvykęs V. Vandys subūrė po visą miestą išsibarsčiusius kultūristus į bendrą ir pirmąjį Šiauliuose kultūrizmo klubą „Ąžuolas“.
Buvo 1970 metai. V. Vandys sporto salę įrengė bendrabučio rūsyje. Vėliau salę perkėlė į tuometinės Prekybos mokyklos rūsį, buvusį prieš „Rūtos“ fabriką.
Ten kultūristai gautą slėptuvę išsikuopė, įsirengė sporto salę.
„Tada susidarė mūsų branduolys – aštuoni nuolat besimankštinantys vaikinai“, – sakė V. Vandys.
Po pusmečio kultūristams teko keltis į kitą vietą – po galanterijos parduotuve „Saulutė“. Jos rūsį studentai vėl išsivalė, išsidažė ir ten 1971 metais oficialiai pradėjo veikti „Ąžuolo“ klubas.
Sportuoti rūsyje patogu nebuvo – dingdavo elektra ir tekdavo užsidegti žvakes, kartais salę užliedavo vanduo. Jokių treniruoklių kultūristai nebuvo matę. Sportuodavo kilnodami štangas.
Rengė sąjungines varžybas
Naujai įkurtame kultūrizmo klube V. Vandys pradėjo rengti vietos varžybas. „Ateidavo pažiūrėti kultūristų iš viso miesto“, – pasakoja V. Vandys.
Varžybas jis rengdavo porą kartų per metus, nes tam buvęs poreikis. Bėgant laikui, miesto varžybos išaugo iki sąjunginių, dar vadintų atviromis jėgos pratimų pirmenybėmis.
1978 metais į Šiaulius atvykdavo ne tik sportininkai iš Estijos, Latvijos, bet ir Rusijos sričių: Sibiro, Tiumenės, Tomsko, Kaliningrado.
„Tuo metu Baltijos šalių kultūristai buvo labiau pažengę nei rusai, kurie atvažiuodavo iš mūsų mokytis“, – sakė V. Vandys.
V. Vandžio rengtose varžybose vien kelti svorį nepakako. Reikėjo šokti į aukštį, tolį, daryti prisitraukimus.
Rekordas dar nepagerintas
Prieš atvykdamas į Šiaulius V. Vandys jau buvo tapęs Sovietų Sąjungos jaunimo štangos spaudimo gulomis rekordininku – spausdavo 152 kg.
Kultūristui iki šiol atmintyje yra įstrigusios 1981 metų atviros jėgos pratimų pirmenybės Šiauliuose. Tada V. Vandys gulomis išspaudė 227,5 kg štangą.
Šis rekordas iki šiol nepagerintas.
V. Vandys tada svėrė 87 kg.
Kiti po 120 kg sveriantys kultūristai tose varžybose spausdavo 210 kg svorį.
Pasak V. Vandžio, tuo metu Lietuvoje 200 kg spausdavo tik 6 vyrai, penki iš jų buvo šiauliečiai.
„Pamenu, kad prieš tas varžybas sirgau gripu. Visą savaitę laikėsi 38 laipsnių temperatūra ir iki varžybų numečiau 5 kg. Karščiuodamas dalyvavau ir varžybose“, – pasakojo V. Vandys.
Tada V. Vandys štangą spaudė nevilkėdamas jokių apsauginių triko, nes tokių nebuvo. „Tik riešus buvau apsivyniojęs medžiaga ir paprasta kreida išsitrynęs delnus“, – sako kultūristas.
V. Vandys Lietuvos čempionu buvo 14 metų.
Šiaulietis štangą spaudžia ir dabar. Tik rečiau, nes viskam nebepakanka laiko. „Būdamas penkiasdešimties spausdavau 190 kg. Dabar kokius 150 kg išspausčiau“, – šypteli kultūristas.
Pradžia – vaikystės kieme
V. Vandys gimė 1950 metais netoli Kauno, tarp Seredžiaus ir Ariogalos. Kilnoti svarmenis pradėjo 17 metų.
Porą metų iki tol ieškojo žurnalų apie kultūrizmą. Su draugais traukdavo virvę.
„Štangą pasidėdavau ant kopėčių, šalia – medinį suoliuką“, – prisimena kultūristas. Ant tų pačių medinių kopėčių V. Vandys darydavo prisitraukimus. Štangą atstojo tėčiui nereikalingas metalinis strypas.
„Taip sportuodamas buvau persitempęs. Stengiausi kuo greičiau užsiauginti daugiau raumenų ir kasdien namuose, sporto salėje kilnojau svarmenis“, – pasakojo V. Vandys.
Tada dar paaugliui vyresni kultūristai patarė rečiau treniruotis.
Kaune baigė Stepo Žuko dailės technikumą. Ten visi metai buvo skirti anatomijai – raumenynui, skeletui.
„Taip susipažinau su visais raumenimis. Žinojau, kas, kur yra ir kokia to raumens paskirtis“, – sakė V. Vandys.
Šiaulietis iki šiol prisimena tarp dailininkų sklandžiusį juokelį: „Dirba su pieštuku, ilsisi su štanga.“
Vietoje papildų – varškė
V. Vandys sako, kad pirmiesiems kultūristams tekę daug eksperimentuoti. Nebuvo jokių maisto papildų. Norėdami gauti daugiau baltymų, kultūristai valgydavo pieno miltelių košeles.
„Košes valgydavau sumaišęs tik su trupučiu vandens, tad ir skrandį buvau pasigadinęs“, – pasakoja V. Vandys.
Vėliau pieno miltelius kultūristas pakeitė pienu, kurio išgerdavo ne vieną litrą. „Naudos iš pieno buvo mažai. Tada ėmiau valgyti varškę – po pusę kilogramo iš karto.“
Eksperimentuodavo kultūristai ir rinkdamiesi treniruočių trukmę. „Mėginome treniruotis kasdien po tris valandas, vėliau pastebėjome, kad geriau treniruotis du kartus per dieną po valandą“, – sakė kultūristas.
Nebuvo ir specialių aliejų. „Kūnus prieš varžybas, kad blizgėtų, tepdavome paprastu plaukų aliejumi“, – pasakoja V. Vandys.
Kad išgautų šiokį tokį atspalvį, į aliejų kultūristai įmaišydavo statybinių miltelių. „Vieniems nuo jų kildavo alergija. Buvo sunku tuos miltelius nuplauti, tekdavo išmesti ir drabužius“, – prisimena V. Vandys.
Rengia knygą
Šiaulietis kultūristas ir sporto žurnalistas Arūnas Petraitis Šiaulių kultūrizmo jubiliejui rengia knygą „45 metai Šiaulių kultūrizmui: 1968–2013“.
Medžiagą knygai A. Petraitis rinko 20 metų. „Mėgstu žinoti, kaip buvo anksčiau, ieškoti ištakų. Todėl ėmiau domėtis kultūrizmo istorija“, – sakė A. Petraitis.
Dar didesniu stimulu jam tapo išleista knyga „Šiaulių sportas“, kurioje kultūrizmui buvo skirta itin mažai dėmesio.
Knyga bus pristatyta rugsėjo viduryje Povilo Višinskio bibliotekoje Šiauliuose.
A. Petraitis kultūrizmu užsiėmė ir pats. 1980 metais tapo Šiaulių kultūrizmo čempionu.
Pasak A. Petraičio, dabar Šiaulių kultūristai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. 2003 metais pasaulio čempione tapo Inga Neverauskaitė, 2011 metais Europos žaidynių nugalėtoju tapo Arūnas Vandys, 2013 metais Viktorija Petraitytė tapo absoliučia tradicinio kultūrizmo ir fitneso turnyro „Grand Prix PEPA“ nugalėtoja.
Šiaulių kultūrizmui reikšmingos datos
Sunkumų kilnojimo užuomazgos Šiauliuose aptinkamos nuo 1923 metų, kai mieste ėmė veikti Gubernijos darbininkų sporto klubas.
Pirmąsias kultūrizmo varžybas Šiauliuose 1968 metų gruodžio 29 dieną surengė Šiaulių pedagoginio instituto studentai.
Nuo 1980 metų šiauliečiai vieninteliai Lietuvoje, be pertraukų organizuojantys kultūrizmo varžybas, pavadintas „Saulės taure“.
1970–1985 metais Šiauliuose veikė 8 kultūrizmo klubai: „Ąžuolas“, „Žuvėdra“, „Vikingas“, „Elada“, „Atletas“, „Puntukas“, „Viesulas“, „Merkurijus“.
1986 metais Šiauliuose vyko oficialus Lietuvos Respublikos atletinės gimnastikos čempionatas.
1987 metais atletinė gimnastika tapo pilnateise ir pripažinta sporto šaka Tarybų Sąjungoje.
1989 metų Europos kultūrizmo čempionate debiutavo šiaulietis Rolandas Bučinskas.
1988 metais Šiauliuose kultūrizmu užsiimti pradėjo ir moterys.
Valentino VANDŽIO archyvo nuotr.
REZULTATAS: Tokią išvaizdą Valentinas Vandys ištobulino vien sportuodamas ir valgydamas baltyminį maistą. Aštuntojo dešimtmečio nuotrauka kultūrizmo klube „Ąžuolas“.
Jono TAMULIO nuotr.
PRADININKAS: Pirmąjį kultūrizmo klubą „Ąžuolas“ Šiauliuose 1971 metais įkūrė Valentinas Vandys.
Valentino VANDŽIO archyvo nuotr.
PRADŽIA: Valentinas Vandys sportuoti pradėjo darydamas prisitraukimus ant medinių kopėčių. 1967 metai.
REKORDAS: 1981 metų atvirose jėgos pratimų pirmenybėse Šiauliuose Valentinas Vandys gulomis išspaudė 227,5 kg štangą. Šio rekordo niekas nepagerina iki šiol.
„ĄŽUOLAS": Į kultūrizmo klubo „Ąžuolas“ jėgos varžybas susirinkdavo gausus būrys jaunuolių. 1982 metai.
INDĖLIS: Šiaulietis kultūristas, sporto žurnalistas Arūnas Petraitis rengia knygą Šiaulių kultūrizmo 45 metų jubiliejui paminėti.