Menas, persekiojamas karo
Šią išskirtinę parodą yra matę tik nedaugelio pasaulio šalių – Latvijos, Estijos, Danijos ir kai kurių kitų – lankytojai. Dabar mikrominiatiūros keliauja per Lietuvą. Biržų publikai parodą pristatė menininko Vladimiro Kazarian bičiulis Armens Arutjunjans.
„Mes esame kilę iš Armėnijos, tačiau aš jau daug metų gyvenu Estijoje, o jis gyveno Ukrainoje. Mano geras bičiulis Vladimiras Kazarian, kurio darbus matote šioje parodoje, prasidėjus karui Ukrainoje turėjo palikti savo namus, dirbtuves ir bėgti į saugią šalį. Jo namai ir dirbtuvės Donecke buvo subombarduoti. Ačiū Dievui, šie darbai buvo saugomi Kijive – todėl pavyko išsaugoti bent dalį kolekcijos“, – pasakojo A. Arutjunjans.
Šiuo metu menininkas gyvena Miunchene kaip karo pabėgėlis. Jo bičiulis A. Arutjunjans sako padedantis V. Kazarian iš draugiškumo – ne tik pristatydamas unikalius darbus, bet ir taip šiek tiek prisidėdamas prie jo pragyvenimo.
Darbai, kurių niekas nepakartojo
Menininko V. Kazarian įkvėpėjas – jo tėtis, Eduardas Kazarian – muzikantas, poetas, dailininkas ir be galo tikintis žmogus. Jis buvo mikroskulptūrų pradininkas pasaulyje. Jo darbai buvo tokie unikalūs, kad niekam, netgi sūnui, nepavyko jų atkartoti. Ypatingumas slypėjo tame, kad darbai buvo ne tik mikroskopiški, bet ir animuoti. Šio genialaus menininko kūriniai laikomi kultūriniu žmonijos paveldu.
Kaip pavyzdį A. Arutjunjans paminėjo porą darbų. Pirmasis – plauko viduje išpjauta skylė, kurioje „patalpintas“ futbolo stadionas su žiūrovais, kurių veidai visi skirtingi, taip pat futbolo žaidėjai, o fantastiškiausia – kad futbolo kamuolys juda iš vienos aikštės pusės į kitą. „Šį darbą padovanojo Anglijos karalienei, kai ši pirmą kartą lankėsi sovietų sąjungoje. Iš menininko komunistai šį fantastišką darbą nupirko už 3,5 rublio ir padovanojo Anglijos karalienei kaip meno šedevrą. Karalienė, grįžusi į Londoną, garsiausių meistrų prašė įvertinti darbo unikalumą ir išsiaiškinti, ar tai nėra kokia nors apgaulė“, – sakė A. Arutjunjans ir pridūrė, kad tuo metu anglai šį darbą įvertino 250 tūkst. svarų.
Kitas, fantastinio filmo siužetą primenantis, pavyzdys – plauke išpjautas kvadratas, kuriame ratu važinėjo senieji amerikietiški automobiliai. Šį darbą dovanų gavo JAV prezidentas Ričardas Niksonas, taip pat diplomatinio vizito Sovietų Sąjungoje proga.
Žinoti, nereiškia mokėti padaryti
„Aš taip pat žinau techniką, kaip atliekami šie darbai, tačiau jeigu nusipirksiu teptukus, dažus ir molbertą, žinodamas, kaip tapomas paveikslas, vargu ar pats tapsiu dailininku, tapančiu šedevrus“, – vaizdžiai palygino A. Arutjunjans.
Menininko V. Kazarian darbai – skulptūros ant plauko galiuko, pačiame plauke, ant aguonos ar ryžio grūdo. O kai ką menininkas „apgyvendino“ adatos auselėje – pavyzdžiui, kupranugarių karavaną, žygiuojantį dykuma… Arba ant plauko smaigalio įsitaisiusią blusą, kurios priekinės kojytės pakaustytos… pasagomis.
„Visi darbai padaryti praktiškai iš dulkių. Juos menininkas kūrė, pasitelkdamas didelius mikroskopus, užsidėjęs kaukę, nekvėpuodamas, reikalingus judesius atlikdamas tarp širdies dūžių, nes netgi širdies plakimo sukeltas pirštų virptelėjimas gali sugriauti visą darbą. Šių darbų plika akimi net neįmanoma pamatyti – tik per mikroskopą. Kai kurie mikroskopai vidutiniškai didina 100 kartų, kai kuriems užtenka 50–80 kartų. Savo darbams meistras naudoja dramblio kaulą, aukso dulkes, aguonas, ryžių grūdelius, žmogaus plauką, katės ūsą ar nuogramdas nuo žuvyčių žvynelių…“ – apie darbų subtilų trapumą pasakojo A. Arutjunjans.
Pusės metų darbą sulesė… balandis
Parodos kuratorius papasakojo liūdnai pasibaigusią vieno ryžio grūdo istoriją, kai meno šedevrą… sulesė balandis.
„Kartą Vladimiras (Kazarian – aut. past.) pusę metų piešė portretą ant ryžio grūdo. Kai darbas jau buvo baigtas, jis jį padengė specialia medžiaga ir paliko ant palangės, kad išdžiūtų saulės šviesoje. Tuo metu žmona pakvietė atsigerti arbatos. Menininkas, nieko bloga nenujausdamas, išėjo į verandą. Grįžęs nustėro – ant palangės nutūpęs balandis kažką lesa… Taip per akimirką žuvo net pusę metų kruopščiai kurtas darbas“, – pasakojo A. Arutjunjans.
Deja, kaip pripažino menininko draugas, suorganizavęs parodą Biržuose, visi, kurie aplanko šias mikroistorijas, greičiausiai taps istorijos liudininkais. Dabar armėnų kilmės ukrainietis nebeturi galimybės užsiimti kūryba, nes jam jau 65 metai… Dvi jo dukros – viena gyvena Amerikoje, kita kartu su tėčiu Vokietijoje – nesusidomėjo nei senelio sukurta, nei tėvo ištobulinta meno rūšimi.
„Bijau, kad su Vladimiru šis unikalus mikroskopinių darbų menas gali ir baigtis… Deja, bet taip yra. Todėl tikrai nuoširdžiai kviečiu visus pasigrožėti šiais mano gerų draugų – kuriuos labai gerbiu ir myliu – darbais“, – sakė A. Arutjunjans.
Ant plauko galiuko ir aguonos grūdelio
Parodoje eksponuojami 32 darbai. Vienas iš parodoje pristatomų darbų vadinasi „Mikronėriniai“ – jie „nuausti“ iš šimtosios plauko storio dalies, panaudojant ryžio grūdelio dalį. Taip pat galima pamatyti Čarlio Čaplino figūros piešinį ant ryžio grūdo, Žano Klodo Vandamo figūrą ant plauko galiuko, Sfinksą adatos auselėje, muziejų ant degtuko – išraižytus net keletą tikslių Kijevo lankytinų objektų – ir daugybę kitų nuostabių kūrinių.
Jaunasis parodos lankytojas, biržietis Orestas, su tėčiu Linu stebėjosi ir grožėjosi. „Na, tikrai įspūdinga. Man sunku suvokti, kaip galima ant cukraus kristalo ar aguonos grūdelio padaryti kokį nors gyvūną ar dar ką nors… Linkiu visiems vaikams pamatyti šią parodą, nes ji tikrai labai įdomi“, – neslėpė emocijų Orestas Onaitis.
Parodos lankytojas Linas Onaitis sakė, kad net nepamena, kada panaši paroda buvo eksponuojama Biržuose. „Ir greičiausiai tokių parodų daugiau nebebus, jei autorius niekam neperdavė šio savo unikalaus amato. Manau, kad visiems būtina pamatyti šią parodą – labai rekomenduoju“, – sakė L. Onaitis.
I. Butkevičiūtės nuotr.
A. Arutjunjans nuotr.
A. Arutjunjans nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.