Skrebiškiečiai vainikavo Karalių

Ma­ry­tės Un­dzė­nie­nės nuo­tr.
Skre­biš­kie­tė kul­tū­ros dar­buo­to­ja Ma­ry­tė Un­dzė­nie­nė skre­biš­kie­čius su­tel­kė ne­tra­di­ciš­kai švęs­ti Vals­ty­bės die­ną.
Ma­ry­tės Un­dzė­nie­nės nuo­tr.
Py­nė vai­ni­kus se­ni­mas, neat­si­li­ko ir jau­ni­mas.

Skre­biš­kie­tė kul­tū­ros dar­buo­to­ja Ma­ry­tė Un­dzė­nie­nė skre­biš­kie­čius su­tel­kė ne­tra­di­ciš­kai švęs­ti Vals­ty­bės die­ną. 20 va­lan­dą į bend­ruo­me­nės na­mų kie­me­lį, kur sto­vi pa­mink­las Lie­tu­vos tūks­tant­me­čiui, su­si­rin­ko vai­kai, jau­ni­mas, suau­gu­sie­ji. Ne tuš­čio­mis ran­ko­mis. Su pie­vų ir dar­že­lio gė­lių puokš­tė­mis. Vie­ni jas at­si­ne­šė mai­še­liuo­se, ki­ti – ran­ko­se. Vi­sų nuo­sta­bai trys bi­čiu­liai – Ra­po­las, An­ta­nas ir Klau­di­jus – ati­dar­dė­jo su ka­ru­čiais pil­nais ož­ka­ro­žių ir ra­mu­nių. Pa­sis­kirs­tę į dvi ko­man­das po 12 žmo­nių vi­si pa­lin­ko prie dar­bo. Py­nė vai­ni­ką. Jau­niau­siai py­nė­jai Ur­tei bu­vo 4 me­tu­kai, o vy­riau­sia­jai, Ge­nu­tei, greit su­kaks 80. Vai­ni­ką py­nė­jai py­nė da­li­mis, o pa­skui iš­ma­ta­vo ir su­jun­gė. Pir­ma ko­man­da nu­py­nė 31 met­ro 70 cen­ti­met­rų, o ant­ro­ji – 28 met­rų 80 cen­ti­met­rų vai­ni­ką. Vai­ni­kai bu­vo spal­vin­gi, bet vie­na ko­man­da sa­vą­jį dar pa­gy­vi­no tau­ti­niais mo­ty­vais – juos­te­lė­mis. Da­lis vai­ni­ko ap­juo­sė Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio pa­mink­lą, o iš ki­to gė­lių žie­dų vai­ni­ko pie­vu­tė­je bu­vo iš­dė­lio­ti iš­kal­bin­gi skai­čiai: 766. Prieš tiek lai­ko, 1253 me­tais, bu­vo ka­rū­nuo­tas Min­dau­gas, pir­ma­sis ir vie­nin­te­lis Lie­tu­vos ka­ra­lius.

Iš­si­puo­šę kie­me­lį skre­biš­kie­čiai už­trau­kė Tau­ti­nę gies­mę.

Vai­ni­kų py­nė­jų lau­kė pri­zai – kriau­šės, ar­bū­zai, apel­si­nai.

Ma­ry­tės Un­dzė­nie­nės nuo­tr.
Skre­biš­kie­čių vai­ni­kai ap­juo­sė Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio pa­mink­lą. Prie iš­puoš­to pa­mink­lo ne­tru­kus kai­mo žmo­nės ri­kia­vo­si gie­do­ti Tau­ti­nės gies­mės.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.