Pagrįsta investicija
Rajono politikai pritarė UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ 2026 metų investicijų planui. Viena pagrindinių numatytų investicijų – elektros energijos kaupiklio įrengimas Kaštonų katilinėje. Planuojama projekto vertė – 40 tūkst. eurų (be PVM). Kad ši investicija būtų įtraukta į šilumos kainą, jai dar turi pritarti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
UAB „Litesko“ rinkų analitikas Valdas Jurkevičius aiškino, kad elektros energijos kaupikliai nėra naujovė – jie plačiai naudojami gyventojų saulės elektrinėse. Pasak jo, kaupiklio esmė – įsigyti elektrą, kai ji pigesnė, ir naudoti, kai rinkos kaina išauga. Tokia sistema leidžia efektyviai mažinti katilinės elektros energijos sąnaudas.
Pavyzdžiui, Druskininkų padalinyje jau įdiegtas kaupiklis leidžia taupyti ženklias sumas. Biržuose tokia sistema galėtų leisti per metus sutaupyti apie 13 tūkst. eurų. Skaičiuojant, kad investicija siektų 40 tūkst. eurų, projektas atsipirktų per maždaug trejus metus.
Pasak V. Jurkevičiaus, tai yra komerciškai pagrįsta investicija, kuri darytų naudą tiek įmonei, tiek galutiniams šilumos vartotojams. Be to, ji būtų įgyvendinta iš įmonės lėšų – be paskolų, be savivaldybės finansavimo.
Vieni abejojo, kiti pritarė
Tarybos posėdyje vyko ilga diskusija, kurioje pasisakė įvairių frakcijų nariai.
„Biržų atgimimo“ atstovas Liutauras Variakojis nevyniojo žodžių į vatą: „Jeigu sakote, kad valstybė tokių, komerciškai atsiperkančių kaupiklių nefinansuoja, tai, pagal jūsų logiką, dabar valstybėje sėdi gatavi debilai ir finansuoja kaupiklius namų ūkiuose, kur 15 kW kaupiklio įsirengimui duoda beveik 5700 eurų paramą… Jūs laikote valdžios vyrus visiškais bepročiais?“
Konservatoriaus Lauryno Bukio nuomone, kaupiklio įsigijimas lems šilumos kainos didėjimą, nes nėra atsiperkamumo. „Jeigu su saulės elektrine statytumėte, tai būtų efektyvu, šiuo atveju – tik investicija“, – sakė jis. Jis iš dalies pritarė investicijoms, bet suabejojo, kiek galima sutaupyti per galios mokestį.
„Biržų atgimimo“ narys Kęstutis Isakas siūlė statyti saulės elektrinę, o tada pirkti kaupiklius už paramos lėšas, tačiau jam buvo paaiškinta, kad įmonėms tokia parama neskiriama.
Konservatorius Dalius Barkauskas klausė, kodėl nuspręsta pirmiausia pirkti kaupiklius. Jam paaiškino, kad kaupiklis dirba visus metus ir „Litesko“ turi patirties, tame matydami naudą.
Kada atpigs?
Konservatorius Arūnas Anskinas paklausė tiesiai: „Ar po investicijų atpigs šiluma?“
Tarybos nariai buvo patikinti, kad šilumos kaina turėtų mažėti apie 0,04 cento už kWh, ir akcentuota, kad kitos investicijos didina šilumos kainą.
Liberalas Dalius Drevinskas pareiškė nebijantis rizikuoti ir pritars investicijoms, juolab jeigu šilumos kaina sumažės.
„Kiekviena investicija rizikinga… Skaičių daug, bet tik ateitis parodys ir spėlioti nėra ką“, – pareiškė socdemas Nerijus Ubartas. Jam ši diskusija priminė raganų laikus, kai bandyta įrodyti – kur burtai, o kur ne… „Jie nori įdiegti naujoves. Aišku, sunku patikėti, bet aš manau, kad tai – gera idėja ir kažkada atsipirks, tik tai neatsitiks per dvi dienas“, – kalbėjo N. Ubartas.
O socdemas Audrius Jukna dūsavo: „Įdomu klausytis motyvų dėl investicijų ir nėra lengva apsispręsti. Mes atsakymų visų neturime ir nežinome… Mano manymu, pagrindinis garantas – įmonės prisiimta atsakomybė, kurią patikrins VERT. O svarbiausia, kad biržiečiams bet kokiu atveju šilumos kaina privalės mažėti dėl šio sprendimo. Tad prieštarauti tam būtų nelabai logiška. Nesu iki galo įtikintas, bet pritarsiu“.
Nuo Černobylio iki baubų
Jo partietis Dalius Jakubėnas neabejojo – jeigu būtų statoma saulės elektrinė, vėl vyktų aršūs debatai: „Lietuvis aplamai visko bijo, o jeigu čia iš tikrųjų yra afera, tai nepraleis VERT… Aš – tiktai už“.
Liberalas Justas Greviškis pareiškė: „Jeigu „Litesko” užtikrina, kad šilumos kaina mažės, tai pritarsiu šiam sprendimui. Svarbiausia, kad šios investicijos – be paskolos“. Tačiau jam paprieštaravo A. Barkauskas: „Įdomu, kaip jie tą riziką prisiima – dabar pasakys, kad sumažės kaina, o paskui matys, kad kainų skirtumai ne tokie, kokius skaičiavo, todėl kaina liks. Labai sudėtinga užtikrinti rizikos prisiėmimą. Man klausimų kelia ne pati idėja, nes su ja viskas gerai, bet kad bandoma eiti ne tradiciniu keliu, be kitų, kurį bando įtikinti teisingesniu“.
L. Variakojis įsitikinęs: „Fantazuoti, kad ši investicija atsipirks po trejų-ketverių metų, nerealu“.
Valstietis Audrys Šimas bandė raminti, sakydamas, kad ilgai diskutuojama ir abejojama investicijomis tik todėl, kad „Litesko“ pristato šį klausimą: „Visiems „Litesko” vardas jau dvidešimt metų yra baubas. Šią investiciją vertins VERT. Mes nieko neinvestuojame, tik „Litesko”, kaina už šilumą mažės, todėl niekuo nerizikuojame ir turime pritarti“.
L. Variakojis teigė buvęs katilinėje ir pamatęs, kad joje įranga tokia sena, kaip Černobylio atominėje elektrinėje prieš trisdešimt metų…
Dauguma balsavo „už”
Po diskusijų sprendimo projektui buvo pritarta: „už” – 15 narių, „prieš” – 4 nariai, „susilaikė” – 6 nariai. Sprendimas priimtas.
Investicijos buvo įtrauktos į šių metų investicijų planą. Be kaupiklio, šiame investicijų plane taip pat numatyta: apskaitos prietaisų įsigijimas ir įrengimas; kamino rekonstrukcija prie Rotušės katilinės (įvertinta kaip būtina); katilų valdymo pultų atnaujinimas, nes esama įranga pasenusi ir nebeatitinka saugos reikalavimų. Tuo tarpu garažų prie Rotušės katilinės remontas į investicijų sąrašą neįtrauktas – jis laikomas paprastuoju remontu.
UAB „Litesko” filialo „Biržų šiluma” vadovė Lina Valotkienė patikino, kad po planuojamų šių metų investicijų šilumos kaina sumažės apie 0,0023 už kWh (be PVM): „Mes skaičiavome, kad atsipirks”.
Savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius neabejojo: „Jeigu parašyta, kad kaina mažėja po investicijos, tai aš pasitikiu”.
Ne tik investicijos…
Būkime realistai – nors į šilumos ūkį investuojama, tačiau efektyvių alternatyvių šilumos šaltinių kol kas nėra, todėl ir šilumos kaina yra tokia, kokia yra. Ne veltui L. Valotkienė patikino, kad kainų pokyčius lemia ir kuro kainų svyravimai…
Kitas pokytis – buvęs lengvatinis 9 proc. PVM tarifas už šildymą, karštą vandenį ir malkas galiojo tik iki šių metų. Tai reiškia, kad už gruodį suvartotą šilumą ir karštą vandenį, net jei sąskaitos bus išrašytos 2026 metų sausį, dar bus taikomas 9 proc. tarifas. Sąskaitoms už sausio mėnesį jau bus taikomas 21 proc. PVM tarifas.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2025 m. 2 VRP – 442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025 m. 3 VRP – 663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).
Panašu, kad už šildymą biržiečiai mokės mažiau tik tada, kai gerokai prisuks radiatorius.