Tiems, kas išgyveno Sausio 13-osios įvykius Vilniuje, įspūdžiai taip giliai įstrigo atmintyje, kad atrodo, jie buvo visai neseniai. Tas lemtingas šaliai dienas pamena ne tik tie, kurie buvo prie Parlamento ar Televizijos bokšto. Jaudinomės mes visi, išleidę savo vaikus, artimuosius ir įvykius galėję sekti prie televizijos ekranų.
Iki šiol ausyse skamba žurnalistės Eglės Bučelytės žodžiai, akyse matosi trasuojančių kulkų švieselės prie Bokšto. Gal mūsų Laisvės siekis pavojuje, gal ten žūsta mūsų artimieji? Iš Vabalninko 1991 metų sausio 12 dieną į Vilnių išvažiavo pilnas 33 žmonių autobusas: ne tik vyresni, bet ir Vabalninko Balio Sruogos vidurinės bei Žemės ūkio mokyklos moksleiviai. Gaila, bet beveik pusė vykusiųjų nesulaukė šios dienos.
Prisimenant tų dienų Laisvės gynėjus, sausio 12-osios rytą, Lietuvos žmonės buvo kviečiami nuo 8 valandos ryto uždegti prisiminimo žvakeles savo butų languose. Uždegęs žvakutę, praėjau keletą Vabalninko gatvių. Nedaug buvo švieselių, tik Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus centrinių rūmų languose, kai kurių miesto įstaigų ir gimnazijos languose degė žvakelės. Gal eiliniams žmonėms buvo per mažai informacijos, o gal jie dar miegojo?
Vabalninkiečiai Laisvės gynėjų dienos minėti rinkosi į Kultūros namų salę. Renginio organizatorė Audronė Stapulionienė priminė tų dienų įvykius. Dalyvius sveikino Biržų rajono Tarybos nariai: vabalninkietė Dalia Baltrušaitienė bei svečiai Giedrius Mociūnas ir Audrius Jukna. Susirinkusius savo skambiomis dainomis bei muzika linksmino Broniaus Petronio vadovaujamo Kupiškio parapijos ansamblio muzikantai. Tuo tarpu Vabalninko kultūros namų folkloro ansamblio „Saulala“ dainininkai, vadovaujami Petro Matulio, koncertavo papiliečiams ir kartu su jais minėjo šią iškilią dieną.
Renginio organizatorė Audronė Stapulionienė dėkojo rėmėjams Irutei ir Rimui Skvereckams, pakvietusi visus pasivaišinti puodeliu arbatos ar kavos.