Balandžio 15-oji – Tarptautinė kultūros diena. Šia proga „Biržiečių žodis“ kalbina kaimyninio Pasvalio kultūros centro direktorių Robertą Lavicką. „Kultūra įvairiomis formomis supa mus kasdien ir nuolat, tik gal mes patys tai ne visuomet suprantame“, – sako R. Lavickas.
Iš Vilniaus – į mažą Lietuvos miestą
Daugelis biržiečių jau spėjo pamatyti kasmetines Pasvalio kultūros centro rengiamas Jonines, Šiaurės Lietuvos chorų festivalį, miesto šventes, kitus kultūrinius renginius, kurie nei savo formomis, nei atlikėjais, nei kokybe nenusileidžia didžiųjų miestų renginiams. Pasvalio kultūros centro direktorius R. Lavickas – jaunas, aktyvus, veržlus, jau seniai tapęs vienu iš ryškiausių Pasvalio kultūros veidų, o pats Pasvalio kultūros centras Lietuvoje dažnai vadinamas pavyzdžiu, kaip turėtų veikti tokio pobūdžio įstaiga.
R. Lavickas, nors nėra kilęs iš Pasvalio, šiandien jaučiasi pasvaliečiu – Pasvalio kultūros centrui pradėjo vadovauti 2014 metų pradžioje.
„Pasvalys man iki 2014 metų buvo mano žmonos Eglės gimtinė. Aš pats – kuršėnietis. Kuršėnuose tebegyvena mano tėveliai, kiti artimieji. Esu baigęs muzikos edukologiją Lietuvos edukologijos universitete. Taigi esu muzikos žmogus. Kurį laiką po studijų dirbau Lietuvos liaudies kultūros centre ir buvau choro „Ave Vita“ prezidentu. Ir tik tokį vadovavimo bagažą turėjau prieš pradėdamas dirbti Pasvalio kultūros centre. Kai tapau kultūros įstaigos vadovu, buvau 30 metų. Pakankamai nepažįstamas miestas, kuriame tuomet atsvara man buvo tik šeima ir žmonos artimieji, didžiulė įstaiga su savo nusistovėjusia tvarka kėlė tam tikrų iššūkių. Vadovavimo pradžioje smigti į molį buvo gana sunku. Be abejo, būta ir gražių dalykų, bet vis tiek kurį laiką norėjau grįžti į Vilnių“, – darbo pradžią prisimena R. Lavickas.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/