Nenori vaikams palikti skolų
Biržų miesto Vilniaus gatvės daugiabučio gyventoja atviravo, kad jų name planuojama renovacija.
Senjorė teigė tam kategoriškai prieštaraujanti ir turinti savų argumentų, kodėl. „Renovacija įklampina žmones į skolas dvidešimčiai metų. Jauniems tai kas – jie palengva ir išsimokės, o ką daryti vyresniems, mano amžiaus? Juk puikiai suprantame, kad mums nedaug liko šiame pasaulyje ir tų dvidešimties metų neištempsime… Nenoriu mirusi palikti vaikams krūvos skolų – kam jiems tokia našta?“ – išdėstė poziciją skaitytoja.
Skolas stengiasi greičiau grąžinti
UAB „Mano būstas“ klientų aptarnavimo vadybininkė Aida Kulbienė pripažino – kiek jai teko dalyvauti „Biržų šilumos tinklų“ susirinkimuose su daugiabučių gyventojais kaip namą administruojančios įmonės atstovei, viena pagrindinių baimių ir yra – po namo renovacijos liekantis ilgalaikis finansinis įsipareigojimas. Dėl šios priežasties nerimauja ne tik senjorai, bet ir darbingo amžiaus, jauni daugiabučių gyventojai.
„Per daugelį metų praktikos tenka pastebėti, kad gyventojai, kurie labiausiai nerimauja dėl renovacijos kainos, abejoja renovacija, po jos iškart atsisako mokėti dalimis ir… susimoka visą sumą. Negaliu sakyti, kad dauguma, bet dažniausiai. Nes žmonės nenori būti skolingi, nenori mokėti palūkanų bankui, kurios yra kintamos. Turi dažniausiai kitokių pajamų – ar miško, ar žemių – jas pardavę iškart atsiskaito“, – teigė A. Kulbienė.
Nepagrįsta baimė?
Baimė po renovacijos paskęsti skolose, pašnekovės teigimu, yra visiškai nepagrįsta. Pirmiausia, už atliktą paslaugą mokama dalimis. Piniginę naštą palengvina po renovacijos ženkliai sumažėjusios sąskaitos už šildymą.
„Mano būsto“ atstovės pastebėjimu, dažniausiai įsivaizduojama, jog paskola už renovaciją yra „pririšta“ prie būsto savininko, tačiau yra kiek kitaip.
„Renovacijos likutis „pririštas“ prie būsto. Paveldint būstą, paveldimas ir renovacijos likutis. O parduodant būstą, naujasis jo pirkėjas jį įsigyja su renovacijos likučiu. Tačiau renovuotame name esantį butą, kad ir su likučiu, galima parduoti žymiai brangiau negu butą nerenovuotame name – vien tai jau yra privalumas, nes pakyla turto vertė“, – paaiškino A. Kulbienė.
Parama mažėja, darbai – brangsta
A. Kulbienė taip pat yra ir Biržų miesto Gimnazijos gatvės 5 numeriu pažymėto gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkė.
„Mūsų daugiabutis – vienas pirmųjų renovuotų Biržuose. Tai buvo prieš dešimt metų, tad galima sakyti, kad pusę renovacijos paskolos jau išsimokėjome, kita pusė dar liko.
Vienareikšmiškai esu tik už renovaciją. Nes renovacija pagerina gyvenimo kokybę, suteikia komforto. Šildymo sąnaudos tampa mažesnės ir efektyvesnės. Taip pat manau, kad renovacija Biržuose yra neišvengiama – visiems daugiabučiams. Nes visi jie senos statybos, daugumos nerenovuotų vamzdžiai avariniai, stogai kiauri… Renovavus daugiabutį pigiau kainuoja ir aptarnavimo paslaugos. Mažiau iškvietimų dėl kanalizacijos, elektros įtampos svyravimų ir kitų problemų, su kuriomis susiduria nerenovuotų daugiabučių gyventojai“, – teigė A. Kulbienė.
Jos žodžiais, modernizuoti daugiabutį verta ir dėl valstybės paramos. Kuri, tenka pripažinti, kasmet vis mažėja, o renovacijos darbų kaštai, deja, didėja.
Gailisi, kad nespėjo anksčiau
Biržų miesto, Vytauto gatvėje esančio daugiabučio namo bendrijos pirmininkė Genovaitė Mikalajūnienė teigė, kad pagrindinis renovacijos „pliusas“ – atnaujintas namas: nauji vamzdynai, apšiltinti sienos ir stogas, pakeisti langai, įrengtas šilumos punktas.
„Darbų eigoje visko būna, ir brokas gali išlįsti, bet niekas nuo nieko nėra apsaugotas. Mūsų daugiabutis ką tik priduotas po renovacijos. Tai tikrai kol kas džiaugiamės. Iškart pasijautė, kad butuose šilčiau. Papildomai įdėtas vandens minkštinimo įrenginys, išsisprendė kalkėto vandens problema. Vienintelis „minusas“ – kad už namo modernizaciją reikės daug mokėti, nes nespėjome to padaryti anksčiau. Tai įvyko dėl to, kad „Biržų šilumos tinklai“ buvo pradanginę mūsų investicinį projektą, laikė jį trejus metus stalčiuje, ir teko perskaičiuoti kainas. Pikčiausia, kad specialistas, pradanginęs mūsų projektą, iki šiol toje įmonėje tebedirba“, – piktinosi G. Mikalajūnienė.
Galimos kompensacijos
Dalis pensininkų, kurie sunkiai verčiasi, turi teisę gauti dalines arba šimtaprocentines kompensacijas už namo renovaciją. Jos taip pat galimos asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą, turintiems negalią, socialinio būsto gyventojams.
„Renovacija naudinga, o kitiems už ją visai nereikia mokėti. O kiek kas gyvensime, tik vienas Dievulis žino“, – kalbėjo daugiabučio namo pirmininkė.
Žinoma, renovacijos kokybė priklauso ir nuo ją atlikusio rangovo. „Yra projekto vadovas, yra techninis prižiūrėtojas… Tačiau ir daugiabučio namo pirmininkas gali reikšti pastabas, jei mato, kad darbai atliekami netinkamai. Jei namas neturi bendrijos, neturi pirmininko, yra administruojančios įmonės, kurios turi šį procesą prižiūrėti“, – aiškino G. Mikalajūnienė.
Ar renovacija yra visų daugiabučių neišvengiama ateitis? G. Mikalajūnienė sako, kad gyventojai turi teisę rinktis, tačiau namai yra sovietmečio statybos, o kas sensta, tas ir genda – nieko amžino nėra.
Dauguma pritaria, bet…
Pasak „Biržų šilumos tinklų“ direktoriaus Martyno Staškevičiaus, gyventojai dažniausiai linkę rinktis daugiabučių namų renovaciją, ir daugeliu atvejų didžioji dalis butų savininkų palaiko pastato atnaujinimą.
Vis dėlto pagrindinės priežastys, dėl kurių dalis gyventojų priešinasi renovacijai, yra jos kaina – šiuo metu ji gerokai didesnė nei prieš kelerius metus.
Taip pat, anot M. Staškevičiaus, mažai žmonių gilinasi į pateiktą informaciją apie investicinius planus ir kelia sumaištį susirinkimų metu. Baiminamasi dėl darbų kokybės, nors tai, esą, nėra pagrįsta, žinant, kad suteikiamos garantijos, o garantiniai remontai vykdomi (tik jų terminai galėtų būti trumpesni).
Privalumai ir trūkumai
Paklaustas, kokius namo daugiabučių modernizacijos privalumus ir trūkumus jis įvardytų, M. Staškevičius atsakė, kad vienas pagrindinių privalumų yra atnaujintos inžinerinės sistemos, dėl ko mažėja avarijų rizika.
Taip pat daugiabučius verta renovuoti ir dėl sumažėjusių šildymo išlaidų, pagerinto namo energetinio efektyvumo, padidėjusios būsto vertės, tvarkingesnio namo fasado, gražesnės aplinkos.
Pagrindinis trūkumas, jo manymu, yra išaugusi renovacijos kaina, kuri šiuo metu didesnė nei prieš kelerius metus. „Dažniausiai dėl užsitęsusių sprendimų, atidėliojamų balsavimų ir pasikeitusių rinkos sąlygų renovacijos projektai pradedami vėliau, kai statybos darbai ir medžiagos jau būna pabrangę“, – pastebi M. Staškevičius.
Lietuvoje – dešimti
Biržų rajono savivaldybėje, kaip nurodė „Biržų šilumos tinklų“ direktorius, renovuotų daugiabučių yra 70. Tai sudaro 25,5 proc. visų daugiabučių. Šiuo metu renovuojami 2 daugiabučiai. Taip pat yra patvirtinti 7 daugiabučių namų investiciniai planai ir pateiktos paraiškos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) dėl valstybės paramos gavimo, tačiau kol kas jos dar nėra patvirtintos.
„Dar turime apie 8 namus, kurių gyventojai norėtų renovacijos – tvarkome dokumentus ir ruošiame investicinius planus“, – pridūrė pašnekovas.
Pagal renovacijos rodiklius šalies mastu Biržų rajono savivaldybė yra 10 vietoje iš 60.
Mokestinė našta ir nauda
Įprastai, M. Staškevičiaus teigimu, renovacijos kreditas mokamas 20 metų, su 3 procentų (visam laikotarpiui) fiksuotomis palūkanomis.
„Renovacijos mokestis labai svyruoja nuo buto ploto, investicijų dydžio (tai priklauso nuo namo būklės, dydžio, pasirinktų investicinių priemonių ir kitų kriterijų). Tačiau, jei imtume visiškai preliminarią sumą, galima sakyti, kad kredito mėnesinė įmoka gali svyruoti nuo 80 iki 180 eurų be palūkanų. Labai sunku tiksliai palyginti šilumos suvartojimą po renovacijos, nes skiriasi vidutinė lauko oro temperatūra, vandens sunaudojimas ir jo paruošimo kiekiai. Po renovacijos žmonės gyvena šilčiau. Šilumos suvartojimo sumažėjimas sudaro apie 40–50 procentų“, – komentavo M. Staškevičius.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.