Apie įžymiausią XX a. Lietuvos keliautoją Antaną Pošką žino bene kiekvienas lietuvis. Gimė jis Gripkelių kaime, Saločių valsčiuje, dabartiniame Pasvalio rajone 1903 metų kovo 24 dieną (senuoju stiliumi kovo 10 dieną) Jono Paškevičiaus ir Elenos Stapulionytės-Paškevičienės šeimoje. Kaip ir kiti gimtojo Grybkelių kaimo gyventojai, jis galėjo likti paprastu valstiečiu ir nebūtų tapęs įžymiu keliautoju, jeigu būdamas vos 10-ies, Antanėlis iš savo dėdės Antano Rudžio nebūtų gavęs Stasio Tijūnaičio „Tarptautinės kalbos vadovėlio“ ir pradėjęs mokytis esperanto kalbos žodžių.
Šį žurnalistą, antropologą, vertėją, mokslininką, lietuvybės puoselėtoją, gimtojo krašto patriotą dabar pažįstame tik kaip Pošką. Tuomet jo pavardė dar buvo Paškevičius, o Poška jis tapo grįžęs iš Indijos.
Biržų krašto muziejuje saugome Antano Paškevičiaus (Poškos) esperanto kalba rašytą atvirlaiškį.
*
1905 metais vokiečių kilmės esperanto propagandininkas Herbert F. Höveler sugalvojo, kad adresatas rašydamas į svetimą šalį, kitos kalbos atstovui, kurios kalbos jis nesupranta, prie laiško pridėtų „raktą“. Tas „raktas“ , tai maža kišeninė knygelė. Šios knygelės dažniausiai buvo sudarytos iš dviejų dalių: trumpa gramatika ir žodynas (Esperanto – vietinė kalba arba atvirkščiai).
Lietuvoje pirmasis „Esperanto raktas“ – buvo išleistas 1929 metais. Jį sudarė Antanas Poška. Vėliau šis „raktas“ buvo perleistas 1969 ir 2003 metais.
Biržų krašto muuziejaus fonduose yra saugomas 1969 m. iškeistas Esperanto raktas : [gramatika ir žodynėlis], kurį parengė A. Poška. Tai mažytė (aukštis x plotis 12,5 x 8,5 cm.), vos 30 puslapių knygelė, kurioje yra visa esperanto kalbos gramatika ir kasdieniniams reikalams pakankamas žodynėlis.