Pristatyta penkiolikta biržiečio rašytojo knyga

Tu­ri su­kau­pęs ne tik kū­ry­bi­nį, bet ir gy­ve­ni­mo krai­tį. Alis Bal­bie­rius yra dir­bęs Ta­do Iva­naus­ko zoo­lo­gi­jos mu­zie­jaus moks­li­niu bend­ra­dar­biu Ven­tės ra­ge. Dir­bo „Kom­jau­ni­mo tie­sos“, "Vals­tie­čių laik­raš­čio", "Vil­niaus tri­bū­nos", "Gim­to­jo kraš­to", "Li­te­ra­tū­ros ir me­no", ki­tuo­se laik­raš­čiuo­se. Yra iš­spaus­di­nęs daug ra­ši­nių gam­to­sau­gos, kul­tū­ros, fo­tog­ra­fi­jos te­mo­mis. Ak­ty­viai da­ly­va­vo Lie­tu­vos ža­lių­jų ju­dė­ji­me. Ir da­bar jam šir­dį skau­da dėl kiek­vie­no ker­ta­mo me­džio, sie­lo­ja­si, kad lie­tu­viai tam­pa med­kir­čių tau­ta.

Alis Bal­bie­rius - ne tik ra­šy­to­jas, pub­li­cis­tas, eseis­tas, poe­tas, bet ir ak­ty­vus fo­tog­ra­fas. Yra su­ren­gęs sa­vo fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dų Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je. Alis Bal­bie­rius - bir­žie­tis iki kau­lų sme­ge­nų. Gi­męs Šlepš­čių kai­me da­bar vėl su­grį­žo į gim­tuo­sius na­mus - juo­se gy­ve­na ir ku­ria.

Nau­jo­jo­je Alio Bal­bie­riaus poe­zi­jos kny­go­je at­si­spin­di jo gy­ve­ni­miš­ka pa­tir­tis, pa­sau­lio ma­ty­mas.

Kny­gos pri­sta­ty­me poe­to ei­les nag­ri­nė­jo poe­zi­jos ži­no­vės Iru­tė Var­zie­nė ir Edi­ta Lands­ber­gie­nė. Jos ne tik ža­vė­jo­si poe­tiš­ko­mis me­ta­fo­ro­mis, ki­tais poe­ti­kos da­ly­kais, be ir skai­tė joms la­biau­siai pa­ti­ku­sias poe­to ei­les. Sa­vo ei­lių skai­tė ir pa­ts kū­rė­jas. Ir taip kal­bė­jo apie sa­vo kny­gos gi­mi­mą, ką į tą kny­gą su­dė­jo: "Su me­tais atei­na pu­siaus­vy­ra, kai nu­si­spjau­ni į dau­ge­lį da­ly­kų, nu­si­spjau­ni į tai, kas bus. Svar­bu tai, kas yra da­bar. Ne­si kaip jau­nys­tė­je - Die­vas, kai ką nors da­rai, ra­šai. Esi - ke­lio dul­kė, kaip ir vi­si ka­ra­liai, me­ni­nin­kai. Vi­si tap­si­me dul­kė­mis. Kai tai su­vo­ki, pa­ly­gi­nus, ra­mu pa­si­da­ro", - sa­kė šių me­tų ru­de­nį 65-ąjį gim­ta­die­nį švę­sian­tis kū­rė­jas.