Vienas iš prioritetų – žmogiškieji ištekliai. „Esame užsibrėžę pritraukti slaugytojų. Yra paskaičiuota, kad 2030 metais šalies gydymo įstaigose gali pradėti trūkti iki 5 tūkstančių slaugytojų. Gydytojų pritraukimas – taip pat labai svarbus klausimas. Siekiame, kad jų kuo daugiau atvyktų dirbti į regionus. Esame „išsimušę“ iš Švietimo ministerijos kasmet po 20 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų regionams. Tai labai didelis postūmis“, – sakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad viešasis sektorius yra sveikatos sistemos stuburas. „Dirbame ta kryptimi, kad viešasis sektorius taptų stipresnis. Esame numatę tris pagrindines darbų kryptis. Pirmoji – sureguliuoti ir sutvarkyti priemokas bei neteisėtus apmokėjimus, ypač tuos, už kuriuos jau moka ligonių kasos.
Mums pavyko rasti susitarimą su privačiomis gydymo įstaigomis. Jos pačios pripažino, kad su priemokomis dirba chuliganai, ir pareiškė esančios pasiruošusios dirbti be priemokų. Tai yra ta kaina, kurią mokame už bendrą darbą sveikatos labui.
Prioritetas – valstybės įstaigoms, tačiau ir privatus sektorius yra labai gerai išsivystęs. Valstybė daug į jį investavo ir padėjo, todėl jis yra tvirtas partneris. Sukirtome rankomis, o dabar dirbame, kad šie susitarimai būtų įgyvendinti“, – teigė ministrė.
Taip pat vienas iš šiųmečių prioritetų, pasak M. Jakubauskienės, didinti sveikatos sistemos atsparumą grėsmėms. „Ieškosime lėšų, kaip paruošti ligonines hibridinėms ir karinėms grėsmėms. Daug bendradarbiaujame su kariuomene, Krašto apsaugos ministerija. Sieksime, kad visi Lietuvos regionai turėtų žmonių, kurie būtų susipažinę su karo medicina, turėtų reikiamos patirties“, – kalbėjo ministrė.
Ministerijos prioritetuose taip pat numatyti visuomenės sveikatos ir kiti svarbūs klausimai.
Parengė V. LEŠČINSKIENĖ