IŠ PAKRUOJO – Į BIRŽUS
Vladas Budrys gimė Rozalime. Studijavo Kauno Stepo Žuko dailės technikume. Įgijo medžio drožėjo specialybę. Dar technikume pasirodė gabiu akvarelistu, tapytoju.
Po mokslų gavo paskyrimą į Biržų „Tulpės“ suvenyrų gamybos įmonę. Biržuose sukūrė šeimą su Bena. Jiedu užaugino Vykintą ir Ramūną. Dirbo įvairius darbus – medžio drožėju, dailininku, dažytoju – keliose Biržų darbovietėse. Taip pakruojietis ir liko Biržuose iki gyvenimo pabaigos.
PAŽINTIS NUO JAUNYSTĖS
Parodos sumanytojas ir vedėjas Alis prisiminė, jog su Vladu jaunystėje susipažino šokiuose Astrave.
– Tą kartą šokiuose įsikalbėjome apie gyvenimą, menus… Net šokių panos neberūpėjo. Taip ir susidraugavome. Ginčydavomės, pykdavomės, – pasakojo Alis. Ir tęsė: – Vladas buvo perfekcionistas. Ilgai krapštydavosi prie darbų. Būdavo, jog taisydamas gerą paveikslą nusivildavo rezultatu. Ir pasakydavo: šūdas! Nors jo paveikslų eskizai ir dabar atrodo puikiai. Nenorėjo dalyvauti parodose. Vieną parodą sovietiniais laikais buvo surengęs senajame Biržų kino teatre. Tada Butkevičius apie parodos oranžinį portretą parašė straipsnyje, kad save nutapyti sunkiausia. Su Vladu labai juokėmės, nes jis ne save, o mane bandė nutapyti. Žadėjo, jog išėjęs į pensiją surengs personalinę parodą. Tačiau nesurengė, todėl teko parodą surengti man.
Prisiminta, jog viena – aštuonių paveikslų – tapytojo paroda buvo surengta fotografo Zenono Meškausko fotoateljė. Dar vieną parodą, maždaug prieš penkiolika metų Vladas buvo surengęs sode.
Vlado žmona Bena sakė, jog sirgdamas Vladas tikėjosi pasveikti ir vėl tapyti: – Todėl neleido man išmesti įvairių tuščių indelių. Sakė, jog prireiks…
TRIJŲ SLUOKSNIŲ DARBAI
Pasak parodos sumanytojo ir parodos vedėjo Aliaus, arsenale rodoma paroda – trijų sluoksnių. Yra menininko Vlado tapybos, akvarelės ir skaitmeninės grafikos darbai.
– Skaitmeninės grafikos darbai buvo maži. Tad aš juos padidinau, ir už Vladą ant jų pasirašiau, – pasigyrė Alis.
Daug Vlado darbų yra pas gimines, bičiulius. Todėl dalinantis prisiminimais kilo mintis ateityje surengti didesnę Vlado paveikslų parodą. Sumanymui pritarė ir muziejaus vadovė Edita Lansbergienė. Pažadėjo parodai skirti salę pilies rūmuose.
LINKSMI PRISIMINIMAI
Apie bendrą darbą su Vladu „Tulpės“ įmonėje prisiminė biržietis Gediminas Variakojis, irgi ėjęs mokslus Kaune Stepo Žuko technikume.
– „Tulpėje“ dirbusius medžio drožėjus vadino medinukais. Buvo labai linksmas ir draugiškas kolektyvas, – sakė Gediminas. Ir pasipasakojo, jog po drožybos jis pats ėmėsi kalvystės, tapybos. Turi sukūręs darbų. Tačiau išgarsėjo ne kaip menininkas, o kaip šaunus motokrosininkas. Tapo sovietų sąjungos čempionu, sporto meistru. Tačiau turi ir liaudies meistro statusą.
Muziejaus vadovė Edita užsiminė, jos būtų įdomu surengti ir Gedimino darbų parodą. Dabar visi Gediminą žino, kaip motociklų sporto žvaigždę, tačiau daug kas nematė jo meno kūrinių.
– Einu kartą Kęstučio gatve, žiūriu Gediminas lekia motociklu, o motociklo lopšyje sėdi Vladas, su „fufaike”, ausine kepure ant galvos, išsigandęs, – nusijuokė Alis, prisiminęs jaunystės metus.
– Vladas buvo išdaigininkas. Visko prisigalvodavo. Kartą radome gal trijų kilogramų smalos gabalą. Ėmėme kramtyti, kad dantys būtų balti. Po to atrodėme baisiai. Mūsų klausė: gal valgyti neturite ko, kad smalą valgote?! – prisiminė Vlado sesuo Stasė.
Ir prisipažino, kad ją, mažesnę Vladas skriausdavęs, „tačiau vėliau, kai jis iš mokslų sugrįždavo, tai aš jį mokydavau: taip nedaryk, taip nesielk”…
Alis sutiko, jog Vladas būdavęs ir ūmaus būdo:
– Jis man buvo padovanojęs paveikslą pagal Stivensono romaną. Tas paveikslas kabėjo mano buto svetainėje. Kartą su Vladu vaišinomės. Susiginčijome! Vladas jau buvo įgėręs, tad čiupo peilį ir tą, man dovanotą paveikslą perpjovė. Ir Išėjo! Aš tą paveikslą turiu, bandau restauruoti.
GERAŠIRDIS PAGALBININKAS
Tautodailininkė Idilija Dumbrauskienė su Vladu Budriu dešimt metų dirbo Biržų autotransporto įmonėje.
– Piešti man gerai sekėsi, o su šriftais – gotikiniais ar klasikiniais – prastai. Tada ranka darydavome visus užrašus. Vladas atnešė storą šriftų knygą ir pasakė: mokykis! Aš už tai jam labai dėkinga, – sakė buvusi bendradarbė Idilija.
Alis pavirtino, jog Vladas buvo labai paslaugus žmogus. Visiems, kam tik galėdavo, padėdavo.
– Vlado literatūrinis herojus buvo labai gyvybingas Kola Brenjonas. Vladas juo žavėjosi, nors man tas Brenjonas buvo dzin, – pastebėjo Alis. Ir prisiminė, jog Vladas jam daug padėjo ūkiškai tvarkytis tėviškės sodyboje.
PABAIGOS ŽODIS
Tiek apie mus prieš tris mėnesius palikusį menininką Vladą Budrį ir jo gyvenimo darbus. Tikėkimės, jog ir Aukštybėse jis gaus teptuką bei dažų. Sukurs Dangiškų vaizdų. O žemiškų Vlado darbų pasižiūrėti reikia eiti į Biržų pilies arsenalą. Paroda veiks iki vasario 8 dienos.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.