Su Aiste netikėtai susitikome viename Biržų prekybos centre. Seniai matyta ir neatpažįstama, bet vis tokia pat graži, šilta, besišypsanti ir spinduliuojanti ypatinga ramybe. Po keliolikos minučių trukusio pokalbio su Aiste, pasikroviau tokios geros energijos, kad norėjosi pokalbį pratęsti. Paklausiau, ar Aistė nesutiktų savo spalvingu gyvenimu emigracijoje pasidalinti su „Biržiečių žodžio“ skaitytojais. Ji nesudvejojo nė akimirkos: „O kodėl gi ne, jeigu tik kažkam mano patirtis padės į gyvenimą pažvelgti kitaip?“ Pasikalbėjome, bet jau per atstumą, Aistė jau buvo išvykusi namo... atgal į Airiją.
Kaip prasidėjo tavo kelias į emigraciją?
Baigusi mokyklą nežinojau, ką noriu gyvenime veikti. Norėjau būti arčiau namų, tad pasirinkau reklamos vadybos studijas Panevėžyje. Per pirmąsias vasaros atostogas išvykau į Airiją užsidirbti pinigų automobiliui. Tačiau pajutusi pinigų ir nepriklausomybės skonį, pasilikau ten visiems metams… Paskui grįžau į Lietuvą, persikėliau studijas į Vilnių, įsidarbinau padavėja.
Reklamos studijos padarė tau gana netikėtą poveikį, gal galėtumei apie tai papasakoti?
Iš tikrųjų, niekada nemačiau savęs dirbančios reklamos srityje, tuo metu mokiausi vien tam, kad mokyčiausi. Bet visgi studijos davė savo. Rašant baigiamąjį darbą apie neigiamą reklamos įtaką moters savivertei, manyje kažkas pasikeitė. Supratau, kas prisidėjo ir prie mano menkos savivertės. Tad nors reklamos agente ir netapau, studijos man leido suprasti, kas aš nesu ir kuo galiu būti.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Balandžio veidai