Pirmoji kunigystės vieta brangi kaip pirmoji meilė

Praė­ju­sį sek­ma­die­nį Bir­žų Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čio­je, Šv. Onos at­lai­dų me­tu, ti­kin­tie­ji at­si­svei­ki­no su še­še­rius me­tus čia tar­na­vu­siu ku­ni­gu Er­nes­tu Žel­viu. Jis vys­ku­po sky­ri­mu iš­ke­lia­mas į Pas­va­lio Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo pa­ra­pi­ją.

Pra­dė­da­mas šv. Mi­šias, ku­ni­gas Er­nes­tas Žel­vys pri­si­mi­nė, kaip prieš še­še­rius me­tus švie­saus at­mi­ni­mo ku­ni­gas, kle­bo­nas Da­lius Tu­bys jį pa­kvie­tė į Šv. Onos at­lai­dus Bir­žuo­se. Taip jau nu­ti­ko, kad at­si­svei­kin­ti su Bir­žais ten­ka ir­gi to­kios pat šven­tės me­tu. Ku­ni­gas mel­dė­si, kad Šv. Ona, ku­ri jį pa­kvie­tė ir iš­ly­di, lai­min­tų jo gy­ve­ni­mą, o vi­sus bir­žie­čius ap­glėb­tų ir sau­go­tų.

Er­nes­tas Žel­vys ti­kin­čiuo­sius, su­va­žia­vu­sius į at­lai­dus iš vi­so ra­jo­no, ra­gi­no iš­mok­ti ne­be­sa­ky­ti „aš“ ar „tu“, o daž­niau pri­si­min­ti žo­džius „mes“ ir „jūs“. Dė­ko­da­mas už še­še­rius kar­tu pra­leis­tus me­tus, dva­si­nin­kas kal­bė­jo, jog Die­vui nė­ra ne­ga­li­mų da­ly­kų – kaip Jis Šv. Onai da­vė duk­rą, Švč. Mer­ge­lę Ma­ri­ją, į ku­rią ti­kin­tie­ji taip daž­nai krei­pia­si, taip Jis iš­klau­so kiek­vie­no be­si­krei­pian­čio­jo pra­šy­mą. Ku­ni­gas Er­nes­tas Žel­vys pri­si­mi­nė sa­vo stu­di­jų me­tus, ku­ni­gys­tės pra­džią, iš­gy­ven­tas ne­leng­vas aki­mir­kas ir pa­tir­tą Aukš­čiau­sio­jo ma­lo­nę.

„Bū­ti ku­ni­gu – neį­kai­no­ja­ma do­va­na. Vis­ko ga­li­ma iš­si­ža­dė­ti, bet ku­ni­gys­tės – nie­ka­da“, – sa­kė dva­si­nin­kas. Tik ku­ni­gys­tė Er­nes­tą Žel­vį at­ve­dė į Bir­žus – pir­mą­ją jo ku­ni­gys­tės vie­tą.

„Neį­ma­no­ma iš­var­din­ti vi­sų žmo­nių, ku­riems tu­rė­čiau dė­ko­ti“, – sa­kė ku­ni­gas. Šven­tės die­ną, at­si­svei­kin­da­mas su bir­žie­čiais, nu­brauk­da­mas vy­riš­ką aša­rą, ku­ni­gas E. Žel­vys dė­ko­jo ša­lia bu­vu­siems dva­si­nin­kams, vi­siems ti­kin­tie­siems, val­džios at­sto­vams. Ir, pri­si­min­da­mas, jog Die­vui nė­ra ne­ga­li­mų da­ly­kų, pa­ža­dė­jo: „Aš dar su­grį­šiu“. „Bir­žai yra pir­mo­ji ma­no ku­ni­ga­vi­mo vie­ta. Ji – kaip pir­mo­ji mei­lė. Pu­sė ma­no šir­dies lie­ka čia“, – at­si­svei­kin­da­mas kal­bė­jo kun. Er­nes­tas Žel­vys, – ti­kin­čių­jų ap­do­va­no­tas pa­dė­ko­mis, gė­lė­mis, at­mi­ni­mo su­ve­ny­rais. Dva­si­nin­kas ža­dė­jo Bir­žus ap­lan­ky­ti bent kar­tą per mė­ne­sį – jis pa­skir­tas bū­ti Pran­ciš­ko­nų dva­sios tė­vu Bir­žuo­se ir Pas­va­ly­je.

At­lai­dų die­nos puoš­me­na ta­po var­go­nų mu­zi­kos kon­cer­tas. Kū­ri­nius at­li­ko Jū­ra­tė Lands­ber­gy­tė.

Po šv. Mi­šių ti­kin­tie­ji kar­tu su dva­si­nin­kais mel­dė­si prie švie­saus at­mi­ni­mo ku­ni­go Da­liaus Tu­bio ka­po. Vė­liau baž­ny­čios šven­to­riu­je vy­ko aga­pė –pasibuvimas kar­tu prie vai­šių sta­lo.