Perkūno dvasia Biržuose – dar tik pamatų stadijoje. Kas taps istorijos dalimi?

O kiek prisidėjo savivaldybė?..

Vien gerų norų neužtenka, nes paminklo vertė – apie 200 000 eurų. Kaip sakė paminklo vertinimo komisijos narys, istorikas, profesorius Deimantas Karvelis, – kiekvienas Biržų rajono meras turėtų prie šio paminklo duoti priesaiką, sakyti kalbas. Tokia – neįkainojama – šio paminklo istorinė vertė ir reikšmė.

Šiai minčiai pritaria ir vienas iš idėjos sumanytojų, viešosios įstaigos „Kristupo Radvilos Perkūno paminklo fondo“ steigėjų, Viktoras Rinkevičius.

„Dabar svarbiausias darbas – surinkti reikiamas lėšas paminklo statybai. Iš vienos pusės sekasi, iš kitos – viskas vyksta ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi“, – prisipažino jis.

Jo žodžiais, intensyvus lėšų rinkimas prasidėjo nuo praėjusios vasaros, ir per šį laiką pavyko surinkti apie 50 000 eurų.

„Aišku, mes esame labai dėkingi savivaldybei, kuri prisiėmė įsipareigojimą įrengti paminklo pamatą. Žinoma, tai labai svarbu – tikriausiai pamato įrengimas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų. Negalime sakyti, kad lėšų rinkimas sekasi prastai, nes per kelis mėnesius keletas didesnių Biržų rajono įmonių jau skyrė lėšų po keletą tūkstančių. Dabar prie šio kilnaus tikslo kviečiame prisidėti įmones, kurios yra įsikūrusios mūsų krašte – degalinių, prekybos centrų savininkus. Požiūris į paminklo pastatymo iniciatyvą yra teigiamas, tačiau iš potencialių aukotojų sulaukiame klausimo: o kiek savivaldybė prisidėjo prie šio projekto?“ – apie lėšų rinkimo užkulisius sakė V. Rinkevičius.

V. Rinkevičių nustebino pasikeitusi savivaldybės mero Kęstučio Knizikevičiaus pozicija. Iš pradžių palaikęs idėją statyti paminklą, vėliau rajono vadovas, regis, ėmė abejoti ir keisti savo nuomonę.

„Nežinau, net kas tokiam pasikeitimui galėjo turėti įtakos. Tiesa, esu ir aš, ir kiti šio projekto sumanytojai girdėję atvirus Biržų rajono tarybos narius ir kitus politikus sakant, kad projektas geras, bet jį sumanė „ne tie”, todėl ir iškilo problemų“, – neslėpė nusivylimo pašnekovas.

Jį tokie pasakymai skaudina, nes paminklo statymo iniciatoriai – Biržų krašto patriotai, visą gyvenimą dirbę rajono labui. Pasak V. Rinkevičiaus, keista, kai trumpalaikės politinės ambicijos užgožia vertę, kuri galėtų išlikti šimtmečius.

Investuotojai nori žinoti

Jo, kaip ilgamečio politiko ir verslininko, nuomone, aukotojams svarbu žinoti, kad projektą palaiko savivalda. Kad tai nėra kelių žmonių iniciatyva surinkti lėšas kažkokiam projektui. Pasak V. Rinkevičiaus, verslo pasaulyje taip yra – žmonės nori investuoti į visapusiškai svarbų dalyką. Ir čia savivaldos iniciatyva, prisidėjimas, palaikymas yra labai svarbus kriterijus renkant lėšas net tokios įžymios istorinės asmenybės paminklui.

„O dabar nelabai ką turime pasakyti tiems, kurie klausia apie savivaldos prisidėjimą… Aš aiškinu, kad savivaldybė palaiko šią idėją ir žada prisidėti, tačiau žadėjimas nelygu konkrečiai sumai“, – atviravo V. Rinkevičius.

Jam pavyko užmegzti ryšius su Varšuvoje veikiančiu fondu, vienijančiu pasaulyje išsibarsčiusius Radvilų giminių palikuonis, ir asmeniškai pabendrauti su šio fondo pirmininku. Pasak V. Rinkevičiaus, ir bendraujant su Radvilų palikuonis vienijančiu fondu iškilo tas pats klausimas – o kiek prie projekto prisidėjo savivaldybė?

Prisideda visi norintys

Žinoma, aukoti paminklui gali visi, kurie nori ir tiki šios idėjos svarba. Fondo sąskaita yra vieša. Taip pat specialios aukų dėžutės įrengtos dešimtyje vietų Biržuose. Jas galima rasti UAB „Biržų duona“ firminėse parduotuvėse, viena dėžutė stovi Viktoro Rinkevičiaus įkurtame Ąsočių muziejuje.

„Kadangi aš jokio mokesčio už apsilankymą savo Ąsočių muziejuje neimu, visiems pasiūlau geriau paaukoti Kristupo Radvilos Perkūno paminklo statybai. Džiaugiuosi, kad žmonės išgirsta. Taip jau esame surinkę kelis šimtus eurų. Žinoma, tai nėra ženkli suma, bet kiekvienas euras reikšmingas, todėl gali prisidėti visi prie šio istorinio įvykio“, – sakė V. Rinkevičius.

Aukotojams – atminimo raštas

V. Rinkevičius patikino, kad kalbinami didžiuosiuose miestuose veikiančių biržiečių bendruomenių nariai, pavyzdžiui, Vilniaus biržiečių klubas „Krivulė“.

„Šnekamės, kviečiame prisidėti. Vienas Vilniaus biržietis – Romualdas Masonas – jau paaukojo 3500 eurų. Šis žmogus yra nemažai prisidėjęs prie Biržų krašto rėmimo – rūpinosi sudegusios Suosto bažnyčios atstatymu“, – sakė V. Rinkevičius.

Viešoji įstaiga „Kristupo Radvilos Perkūno paminklo fondas“ kiekvienam, kuris paaukos daugiau nei 500 eurų, įteiks garbingą, auką liudijantį raštą, kurį bus galima perduoti iš kartos į kartą.

Istoriją kuria žmonės

„Manau, kad tokie dalykai yra svarbūs tiems, kurie domisi savo istorija, rūpinasi šeimai perduodamais dokumentais, relikvijomis. Tą svarbą šeimos dažnai pajunta praėjus keliems dešimtmečiams ar net šimtmečiams. Pavyzdžiui, mūsų fondo narys, gydytojas Olgertas Kvedaravičius, taip pat turi dokumentą, menantį jo šeimos prisidėjimą prie vieno iš paminklų pastatymo tarpukario Lietuvoje. Ir aš turiu tokį pažymėjimą – kai Kaune, Sąjūdžio laikais, buvo atstatinėjamas paminklas Vytautui Didžiajam, tuomet taip pat aukojau pinigų ir turiu tai įrodantį dokumentą. Manau, kad tokie dokumentai patriotiškiems žmonėms yra labai svarbūs, vertinami ir saugomi“, – sakė V. Rinkevičius. Jo žodžiais, tokie dokumentai įrodo, jog žmogus ne šiaip kalba apie patriotiškumą, bet tai įrodo darbais.

Pastatytas paminklas netaps kažkieno asmenine nuosavybe – jis atiteks savivaldybei ir taps visų biržiečių turtu, kuriuo rūpinsis jų atstovai, dirbantys savivaldoje.

V. Rinkevičiaus nuomone, paminklas Kristupui Radvilai Perkūnui pakeltų Biržus į dar aukštesnį lygį istoriniame kontekste: „Biržų kraštas labai turtingas, ir ne kiekvienas Lietuvos miestas ar rajonas turi tiek lankytinų objektų, vertingo palikimo. Esu susidūręs su tuo, kad iš turizmu išlepintų kraštų atvykę žmonės maloniai nustemba Biržuose atradę tiek įdomaus ir vertingo. Paminklas tokiai iškiliai istorinei asmenybei tikrai prisidėtų prie dar didesnio Biržų vardo garsinimo ir populiarinimo“.

Savivaldybė sutarties sąlygų laikosi

Rajono meras Kęstutis Knizikevičius patikino, kad sąlygos, kurios yra išdėstytos tarp savivaldybės ir fondo, besirūpinančio Kristupo Radvilos Perkūno paminklo pastatymu, buvo patvirtintos Biržų rajono savivaldybės tarybos ir jų yra laikomasi.

„Sutartis pasirašyta, jei neklystu, 2023 metų rudenį, ir tuo metu tai, kas parašyta sutartyje, fondo iniciatoriams, matyt, užteko. Mes savo įsipareigojimų neatsisakome. Buvo numatyta, kad savivaldybė pasirūpins paminklo pamato įrengimu, dokumentaciniais dalykais“, – sakė K. Knizikevičius.

Jis patikino, kad prisidėti finansiškai savivaldybė taip pat neatsisako, tačiau reikia suprasti, kad galioja biudžetiniai metai. „Jeigu, pavyzdžiui, baigiant statyti paminklą pritrūktų kokios nors sumos dalies, tokiu atveju savivaldybė galėtų prisidėti. Tačiau tiesioginis bet kokios nevyriausybinės organizacijos finansavimas negalimas. Esame tai jau patyrę, kai norėjome pagelbėti kitiems projektams. Tuomet gavome Vyriausybės atstovų išaiškinimą, kad privačių įstaigų negalima tiesiogiai finansuoti biudžeto lėšomis”,- kalbėjo meras.

Jis priminė, kad yra programa, per kurią galėtų projektą finansuoti, tačiau fondas turėtų pateikti paraišką, gauti finansavimą ir metų pabaigoje už šį finansavimą atsiskaityti. „Jeigu dabar skirtume lėšų, bet per metus nebūtų atlikta darbų ir nebūtų galima pateikti ataskaitos apie rezultatus, fondas tuos pinigus turėtų grąžinti į rajono biudžetą. Čia ir yra problema“, – paaiškino K. Knizikevičius.

Jis pasikartojo – jeigu baigiantis darbams pinigų pritrūktų, jų tikrai būtų įmanoma rasti biudžete, tariantis su savivaldybės tarybos nariais.

Savo kraštui reikia aukoti

Vilniuje jau 48 metus gyvenantis biržietis verslininkas Romualdas Masonas nedvejodamas atsiliepė į kvietimą prisidėti prie paminklo Kristupui Radvilai Perkūnui statybos.

„Savo kraštui reikia aukoti. Esu nemažai prisidėjęs prie Suosto bažnyčios atstatymo. Anksčiau aukodavau kartu su mama, dabar – su žmona. Norisi, kad savas kraštas, kuriame lankomės, kur gyveno tėvai, o dabar, deja, tik mama, klestėtų. Grįžęs į Biržus visada apeinu, apžiūriu ir matau, kad miestas kasdien gražėja, smagu, kad yra ką aplankyti – dėl to širdis džiaugiasi.

Nors jau daug metų negyvenu Biržuose, kai mane pažįstami vadina vilniečiu, visuomet paprieštarauju ir patikslinu: esu biržietis, tik gyvenu Vilniuje“, – sakė R. Masonas. Jis taip pat pridūrė esąs aktyvus biržiečių, gyvenančių Vilniuje, klubo bei klubo „Klasika“ tarybos narys.

Gražios idėjos „skandinamos“ pliuralizme

R. Masonas „Biržiečių žodžiui“ komentavo, kad Biržuose dažnai pernelyg daug svarstoma, nagrinėjama, dėl to kyla daugybė skirtingų nuomonių.

„Vieniems patinka, kitiems – ne, bet aš manau, kad kuo daugiau tokių lankytinų vietų, tuo geriau Biržams. Juk kitose šalyse taip pat yra ką pasižiūrėti, ir ten labai mėgstama pasigirti. Biržai irgi turi kuo pasidžiaugti. Visada reklamuoju Biržus – rekomenduoju juos aplankyti. Anksčiau pirmiausia veždavau savo draugus, darbuotojus, kolegas užsieniečius į Biržus, o tik paskui kelionę baigdavome Rundalės pilyje Latvijoje. Atvažiuodavome dviem dienoms, kad spėtume pamatyti bent dalį to, ką siūlo Biržai“, – sakė R. Masonas.

Jo manymu, kai atsiras paminklas Kristupui Radvilai Perkūnui, Biržuose bus dar viena priežastis apsilankyti ir prisiminti istoriją.

„Džiaugiuosi, kad Biržuose yra tokių žmonių kaip Viktoras Rinkevičius, Donatas Balčiauskas – abu esame biržiečių klubo Vilniuje nariai. Linkiu Biržų rajono valdžiai prisidėti prie tokių projektų ir toliau puoselėti Biržus. Ir kad būtų kuo mažiau skirtingų nuomonių – nes matau, kad susiskaldymas Biržuose labai jaučiamas. Parvažiuoju pas mamą beveik kas antrą savaitgalį, skaitau vietinę spaudą, domiuosi, kas vyksta. Todėl linkiu visiems būti biržiečiais, o ne partijų lyderiais, kurie skaldo, o ne vienija kraštą“, – palinkėjo R. Masonas.

Istorinė vertė ir grąža – neįkainojama

Dar 2021 metais būrelis patriotiškai nusiteikusių biržiečių sumanė ne tik kalbėti, bet ir imtis ryžtingų veiksmų, kad garsi istorinė asmenybė – savo žygiais šiurpinusi priešus, prieš kurios išmintį, karinę strategiją ir diplomatinius pasiekimus galvą lenkė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas, Biržų įkūrėjas Kristupas Radvila Perkūnas būtų tinkamai pagerbtas. Perkūno pravardę jis gavo dėl žaibiškų karo žygių ir greitų manevrų. Biržus didingas karžygys švelniai vadindavo „tėviške“ ir „tėvų lizdeliu“.

Pernai pavasarį, balandžio mėnesį, biržiečiai turėjo progą išvysti konkursą laimėjusį Telšių fakulteto docento, skulptoriaus Mariaus Norkaus ir bendraautorės Linos Kalinauskaitės projektą, vaizduojantį kunigaikštį Kristupą Radvilą Perkūną visu ūgiu – su Biržų privilegijos pergamentu rankoje.

Projekto sumanytojai, jo realizuotojai ir savivaldybės atstovai pasidžiaugė būsimo paminklo idėja ir pripažino, kad didelių kliūčių jo statybai nebus. Paminklo vertinimo komisijos pirmininkas, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas, Biržų rajono savivaldybės garbės pilietis Donatas Balčiauskas tuomet sakė: „Galbūt laikas nelabai tinkamas paminklams statyti, tačiau turime posakį: „O kada Lietuvai buvo lengva?” Nepaisant sunkių laikų, mes visais laikais turėjome ir pilių, ir dvarų“.

Jo įsitikinimu, paminklas Biržų įkūrėjui turėtų būti tinkamai įvertintas ir valdžios atstovų: „Prie šio paminklo rinksis turistai, miesto svečiai ir biržiečiai, todėl kiekvienas turėtume su pasididžiavimu prisidėti, pakviesti tai padaryti savo pažįstamus, artimuosius. Turime pastatyti šį paminklą ir surinkti lėšų tiek, kiek reikia“, – sakė D. Balčiauskas.

Beje, kaimyniniai rajonai jau seniai įgyvendinę panašias idėjas. Pasvalyje galima grožėtis paminklu Lenkijos ir LDK valdovui Žygimantui Augustui bei poetui Bernardui Brazdžioniui. Rokiškyje įamžinti grafai Tyzenhauzai – viena garsiausių šeimų, atnešusių šiam kraštui progresą ir istorinį žinomumą.

Biržai taip pat gali turėti paminklą Kristupui Radvilai Perkūnui. Tačiau entuziastingai ir patriotiškai nusiteikusiems biržiečiams susidūrimas su finansine našta apkartino gražios idėjos įgyvendinimą.