Šeštadienis, 2026-09-05
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Renginiai
Praneškite naujieną
Birzietis.lt
Skaitykite PDF
Prenumeruokite
  • Aktualijos
    • Biržai
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Teisėtvarka
  • Sveikata
  • Ūkis / Verslas
  • Politika
  • Švietimas
  • Kultūra
  • Sportas
  • Daugiau
    • Redaktoriaus žodis
    • Komentarai
    • Žmonės
    • Skaitytojo nuomonė
    • Pravartu žinoti
    • Žvilgsnis į spaudą
    • Laisvalaikis
    • Projektai
    • Skaidrumo pranešimai
    • Mokamas turinys
Birzietis.lt
Skaitykite PDF
Prenumeruokite
Šeštadienis, 2026-09-05
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Renginiai
Praneškite naujieną
Birzietis.lt
Skaitykite PDF
Prenumeruokite
  • Aktualijos
    • Biržai
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Teisėtvarka
  • Sveikata
  • Ūkis / Verslas
  • Politika
  • Švietimas
  • Kultūra
  • Sportas
  • Daugiau
    • Redaktoriaus žodis
    • Komentarai
    • Žmonės
    • Skaitytojo nuomonė
    • Pravartu žinoti
    • Žvilgsnis į spaudą
    • Laisvalaikis
    • Projektai
    • Skaidrumo pranešimai
    • Mokamas turinys
Birzietis.lt
Skaitykite PDF
Prenumeruokite
  • Aktualijos
    • Biržai
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Teisėtvarka
  • Sveikata
  • Ūkis / Verslas
  • Politika
  • Švietimas
  • Kultūra
  • Sportas
  • Daugiau
    • Redaktoriaus žodis
    • Komentarai
    • Žmonės
    • Skaitytojo nuomonė
    • Pravartu žinoti
    • Žvilgsnis į spaudą
    • Laisvalaikis
    • Projektai
    • Skaidrumo pranešimai
    • Mokamas turinys
Sekite
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Renginiai
Home » Blog » Paveldo svarbos suvokimas perduodamas ir ateities kartoms
Aktualijos

Paveldo svarbos suvokimas perduodamas ir ateities kartoms

Straipsnio autorius - Straipsnio autorius
Publikuota: 2020-02-21
6 min skaitymo

Featured image: Vik­to­ri­jos VA­LEN­TI­NA­VI­ČIŪ­TĖS nuo­tr.

Miniatūra
Iš kai­rės - Eg­lė, Da­lius, Ma­jus, Ne­rin­ga, Žyd­rū­nė ir Ei­vi­lė.

Žur­na­lo „Struc­tum“ pro­jek­tas „Iš­ma­nu­sis mies­tas VI“ ir Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė kar­tu su aukš­tų­jų mo­kyk­lų ko­man­do­mis ir pro­fe­sio­na­liais ar­chi­tek­tais kei­čia ra­jo­no vei­dą – at­nau­ji­na pa­sta­tus ir vie­šą­sias erd­ves, kad bū­tų ge­ra, pa­to­gu gy­ven­ti ir kur­ti. Sa­vi­val­dy­bė džiau­gia­si tu­rė­da­ma en­tu­zias­tin­gų žmo­nių, ku­rie ne­pails­da­mi puo­se­lė­ja ne tik ra­jo­no, bet ir vi­sos Lie­tu­vos ver­ty­bes.

Vie­ni to­kių yra Ne­rin­ga ir Da­lius Lin­ke­vi­čiai, su­kū­rę ūkį Bir­žų ra­jo­ne ir at­kū­rę So­de­liš­kio dva­rą. Mo­der­nus ūkis su ga­lin­ga ba­ze, vie­nas di­džiau­sių Lie­tu­vo­je se­no­sios tech­ni­kos mu­zie­jų, tau­rių­jų el­nių ban­da, se­no­ji aukš­tai­čių so­dy­ba su vi­sais sta­ti­niais ir dau­gy­be se­no­vi­nių ra­kan­dų, pa­dar­gų ko­lek­ci­jų vi­so­je so­dy­bo­je, duo­nos ke­lio pro­gra­ma nuo au­ten­tiš­ko vė­jo ma­lū­no iki ke­pa­lė­lio duo­nos iš aukš­tai­tės kros­nies, tra­di­ciš­kai ver­da­mas Bir­žų kraš­to alus ir la­bai įdo­mi sa­vi­nin­kų fi­lo­so­fi­ja jau ke­le­tą me­tų vie­ni­ja ne tik bir­žie­čius, bet ir ra­jo­no sve­čius.

Ne­rin­ga, So­de­liš­kių dva­ro so­dy­bą at­sta­tė­te sa­vo lė­šo­mis. Kas pa­ska­ti­no taip įleis­ti šak­nis Bir­žų ra­jo­ne?

Mes pa­tys šio kraš­to gy­ven­to­jai. Au­go­me čia, is­to­ri­jų klau­sė­me iš se­ne­lių, kai­my­nų ir te­tų. Iki šiol svar­bu čia esan­čių pa­sta­tų, iš­girs­tų is­to­ri­jų iš­lie­ka­mo­ji ver­tė. Įkū­rė­me ūkį, pirk­da­mi že­mes įsi­gi­jo­me ir dvar­vie­tę. Ma­no vie­na te­ta ten dir­bo pie­ni­nė­je, ki­ta te­ta ėjo į mo­kyk­lą, ku­ri bu­vo pa­sta­ty­ta dvar­vie­tes te­ri­to­ri­jo­je. Da­bar te­tai jau be­veik de­vy­nias­de­šimt ir ji pa­sa­ko­ja, kaip jau­na lie­pų alė­ja ėjo į pir­mą­jį pa­si­ma­ty­mą su dė­de. Nuos­ta­bu, kad alė­ja iš­li­ko to­kia pat, ko­kia bu­vo te­tos jau­nys­tė­je. Pri­si­mi­ni­muo­se at­gy­ja erd­vės, tar­kim, šo­kių sa­ly­tė. Iš­girs­ti pa­sa­ko­ji­mų apie ją ir gal­vo­ji, kaip ji ga­lė­jo at­ro­dy­ti. Nuos­ta­bus jaus­mas. Tos vie­to­vės ir erd­vės neat­sie­ja­mai su­si­ju­sios su mū­sų praei­ti­mi.

Kaip ma­no­te, kuo šis ūkis iš­si­ski­ria iš ki­tų?

Pir­miau­sia mes pra­dė­jo­me ūki­nin­kau­ti, o vė­liau pir­ko­me že­mes ir at­si­ra­do ki­tų veik­lų. Že­mes pir­ko­me su se­nais pa­sta­tais. Juos par­duo­dan­tys žmo­nės sa­ko: im­ki­te, ko rei­kia, ko ne – iš­mes­ki­te. Taip at­si­ra­do sen­daik­čių rin­ki­mas. Tai, ką su­rin­ko­me, įdo­mu ne tik pa­žįs­ta­miems. Pa­žįs­ta­mų pa­žįs­ta­mi taip pat vis pra­šy­da­vo pa­ro­dy­ti, ką esa­me su­kau­pę. Il­gai­niui pa­ste­bė­jo­me, kad vis daž­niau ei­na­me kam nors ko nors pa­ro­dy­ti, pa­pa­sa­ko­ti. Taip at­si­ra­do kai­mo tu­riz­mas.

Kas žmo­gų sie­ja su se­no­ve ir pro­tė­vių pa­li­ki­mu?

Is­to­ri­jos, pri­si­mi­ni­mai, se­nie­nos, se­no­vi­nės so­dy­bos. Vy­ras bai­gęs me­cha­ni­za­ci­ją, to­dėl jam įdo­mu trak­to­riai, pir­mo­sios ma­ši­nos. Kai iš ko­lū­kio įsi­gi­jo pir­mą­sias dirb­tu­ves, ten bu­vo ir jų. Nuo to ir pra­si­dė­jo. Kuo dau­giau ži­nai, tuo dau­giau no­ri­si ži­no­ti. Vė­liau su­pran­ti, kad la­bai ma­žai ži­nai.

Jū­sų vi­sos veik­los so­dy­ba ne­be­pa­va­din­si – tai jau tar­si at­ski­ras mies­te­lis. Ko­kios veik­los Jums mie­liau­sios, ką la­biau­siai ver­ti­na­te, o ką la­biau­siai mėgs­ta at­vy­ku­sie­ji?

Kiek­vie­nam žmo­gui, ku­ris at­vyks­ta, no­riu pa­dė­ti ras­ti tai, kas jam įdo­mu. Gal trak­to­riai, gal tu­riz­mo so­dy­ba, gal vai­kų zoo­lo­gi­ja, ki­tam įdo­mūs guls­čiu­kai. Sa­ko, ma­no se­ne­lis da­ry­da­vo guls­čiu­kus, gal čia ma­no se­ne­lio pa­da­ry­ta, ir glos­to tuos guls­čiu­kus. Tė­ve­lis su sū­nu­mi at­va­žia­vo, tė­tis sa­ko, ma­no sū­nui pa­tin­ka vis­kas, kas su­ka­si, tai dant­ra­čiai. Ki­tam pail­sė­ti, gam­to­je pa­bū­ti. Mies­to vai­kus ne į zoo­lo­gi­jos so­dą, o į kai­mą at­vež­ti pa­ta­riu. At­va­žia­vo mer­gai­tė, su­si­ža­vė­jo viš­to­mis ir ve­da­si tė­ve­lius pa­ro­dy­ti, ką at­ra­do.

Man bend­rau­ti su žmo­nė­mis – ver­ty­bė. Kai ma­tai, kad žmo­gui pa­tin­ka, tai no­ri­si vis­ką pa­pa­sa­ko­ti.

Kas ska­ti­na puo­se­lė­ti, rink­ti eks­po­na­tus? Be­je, koks eks­po­na­tas Jums bran­giau­sias?

Se­no­vi­nė­je so­dy­bo­je yra spin­ta, ten su­krau­tas ma­no krai­tis. Anks­čiau mer­gai­tės, prieš iš­te­kė­da­mos, tu­rė­jo su­si­krau­ti sa­vo krai­tį. Man pa­si­se­kė, nes ma­no mo­čiu­tė kiek­vie­nam anū­kui da­vė po krai­tį. Štai to­je spin­to­je ir lai­kau sa­vą­jį – lo­va­tie­sės, rankš­luos­tu­kai, stal­tie­sės ma­no mo­čiu­tės, ku­ri mus au­gi­no, megz­ti­nu­kas. Dar da­bar pri­si­me­nu, kaip su tuo megz­ti­nu­ku į Lat­vi­jos baž­ny­čią šven­ta­die­niais va­žiuo­da­vo. Kiek­vie­nam kaž­koks žmo­gus gy­ve­ni­me pa­lie­ka įspau­dą. Man, bro­liui, se­sei tas žmo­gus bu­vo mo­čiu­tė. Ir jos man krau­tu krai­čiu aš ga­liu pa­si­džiaug­ti ir pa­ro­dy­ti.

Ne­rin­ga, ko­kia Jū­sų fi­lo­so­fi­ja dirb­ti ir kur­ti re­gio­ne, sa­vo pa­tir­tį ir lū­kes­čius per­duo­ti ki­tiems? Juk da­bar žmo­nėms iš­vy­ka į kai­mą tam­pa pra­ban­ga ir pra­mo­ga.

Man rū­pi, kad vi­sa tai iš­lik­tų. Aš kiek­vie­ną kar­tą gal­vo­ju, kaip žmo­gus ga­li par­duo­ti sa­vo šei­mos daik­tus, tar­kim, ly­gin­tu­vą. Tuo ly­gin­tu­vu ly­gi­no jo ma­ma, mo­čiu­tė, o gal ir pro­mo­čiu­tė. Kaip žmo­gus ga­li už ke­lis eu­rus tai par­duo­ti? Tas, ku­ris par­duo­da, net ne­mąs­to, jam at­ro­do nor­ma­lu. Jei­gu tik­rai neat­si­ran­da vie­tos, kur pa­dė­ti tą ly­gin­tu­vą, te­gul at­ve­ža pas mus, mu­zie­ju­je sto­vės ir tik­rai nie­kur ne­dings. Tai iš­lie­ka­mo­ji mū­sų pro­tė­vių ver­tė. Kuo to­liau, tuo ver­tin­ges­ni tie daik­tai tam­pa. Kaž­ka­da jau mū­sų vai­kai neat­pa­žins, kas tai per daik­tas ir kam jis skir­tas. Net ir da­bar daž­nai pa­si­tai­ko, kad ro­dai ra­kan­dą ir nie­kas ne­ži­no, kam jis bu­vo skir­tas. Ateis lai­kas, kai daug ko taip ne­be­pa­žin­si­me.

Kaip ma­no­te, kas ska­ti­na žmo­nes lik­ti sa­va­me kraš­te, nie­kur neiš­ke­liau­ti?

Mus že­mė pri­ri­šo prie sa­vo kraš­to, pra­dė­jo­me ūki­nin­kau­ti. Vi­sa­da sa­kau, dirb­ti ga­li vie­na­me ar ki­ta­me ga­ra­že, o že­mė yra že­mė. Tai ta­vo že­mė, po ją vaikš­čio­jo ta­vo pro­tė­viai. Ki­tur gi ki­ta že­mė.

Sau­go­ti, at­kur­ti, puo­se­lė­ti se­no­vės pa­li­ki­mą – di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė. Ko­kia Jū­sų il­ga­lai­kė vi­zi­ja?

No­riu ti­kė­ti, kad kaž­ku­ris iš vai­kų pe­rims ir iš­lai­kys tai, ką su­kū­rė­me, su­kau­pė­me is­to­ri­ją iš tų daik­tų. La­bai sma­gu, kad mū­sų vy­res­nė­lė dir­ba so­dy­bo­je. Jau­nė­lę la­biau trau­kia to­li­mes­ni kraš­tai, Vil­nius, did­mies­tis, no­ri­si šur­mu­lio, o pa­gran­du­kas dar neu­žau­gęs. Ti­ki­mės, kad jį trauks mū­sų veik­la. Tai pa­guo­da, kad bus vis­ko tą­sa.

Lie­tu­viai mėgs­ta kai­mo tu­riz­mą, o kaip už­sie­nie­čiai?

Mums leng­va kal­bė­ti apie už­sie­nie­čius, nes nuo mū­sų 3 km ir Lat­vi­ja. Mus lan­ko ir len­kai, su­lau­kia­me sve­čių iš ki­tų ša­lių: ang­lų, vo­kie­čių, da­nų, es­tų. Kiek­vie­nas at­ran­da, kas juos pas mus do­mi­na. Sma­gi is­to­ri­ja apie sen­daik­tį, ku­rio nė vie­nas lie­tu­vis neį­var­di­jo. At­vy­ko šve­das, pirš­tu dū­rė ir pa­sa­kė, kad su juo cuk­rų smul­kin­da­vo, o daik­tas lie­tu­viš­kas, nau­do­ja­mas Lie­tu­vo­je. Daž­nai už­sie­nie­čiai nak­vy­nei ap­si­sto­ja, tech­ni­kos mu­zie­jų ap­lan­ko. At­va­žiuo­ja tiks­lin­gai, svar­bu, kad bū­tų su at­vi­ra šir­di­mi ir di­de­liu no­ru!

Žurnalas „Structum”

ŽYMOS:Biržų rajono savivaldybėDalius LinkevičiusNeringa LinkevičienėSodeliškio dvaras

Naujienos iš interneto:

TAIP PAT SKAITYKITE

Aktualijos

Svarbiausia – išmokti mokytis
Mokiniai grįžta į mokyklas
Ilgalaukiuose viesulas pridarė žalos už kelis tūkstančius eurų
Po audros – verslas skaičiuoja nuostolius, valdžia dalija patarimus

Teisėtvarka

Nulaužė kelio ženklą ir apvirto
Smogė ugniagesiui gelbėtojui
Garaže degė dažymui paruoštas „Audi Q5“
Susidūrė su autobusu

Sveikata

„Žarną ryti“ dabar ar laukti pusmetį ?
Po krūties vėžio gydymo: kaip saugiai grįžti prie judėjimo ir fizinio aktyvumo?
Katarakta: ką svarbu žinoti apie prastėjantį regėjimą?
Gydytojas E. Gaigalas grįžo į darbą

Ūkis | Verslas

Ilgalaukiuose viesulas pridarė žalos už kelis tūkstančius eurų
Po audros – verslas skaičiuoja nuostolius, valdžia dalija patarimus
Biržų kaimo turizmas keičia kryptį: nuo vestuvių – prie stovyklų ir aktyvaus poilsio
Ūkininkė maisto nešvaisto – kas neparduodama, dovanojama

Reklama

Birzietis.lt

Skambinti: +370 603 22827
Rašyti: skelbimai@birzietis.lt

Laikraštis leidžiamas nuo 1945 metų,
du kartus per savaitę: antradieniais ir penktadieniais. 

Uždaroji akcinė bendrovė „Biržiečių žodis“

Vytauto g. 8-22, LT-41174. Biržai

Įmonės kodas: 254807960

PVM mokėtojo kodas:
LT548079610

  • Kontaktai
  • Prenumerata
  • Reklama
  • Skelbimai
  • Renginiai
  • Praneškite naujieną
  • Mokamo turinio pirkimo ir naudojimo taisyklės
  • Privatumo politika
2026 © UAB „Biržiečių žodis“. Visos teisės saugomos.
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?