Tupi žvirblis kamine su lapine kepure. Nei tie žvirbliai tupi kaminuose, nei ten ką. Norint pamatyti žvirblį, nereikia kažkur važiuoti, ilgai ieškoti, jie visada greta mūsų. Einant gatve dažnas sutinka gyvatvorėje įsikūrusius rudai pilkus kamuoliukus, garsiai aptarinėjančius savo kasdienius reikalus. Nesuprasi, ką jie ten tariasi, bet priėjus arčiau nutyla, lyg bijotų išduoti savo paslaptis ar iš pagarbos praeinančiam.
Vienas pavadinimas – trys rūšys
Karklažvirblis, naminis žvirblis, erškėtžvirblis – visi jie gyvena ir peri Lietuvoje. Iš šių trijų žvirblių rūšių, tik erškėtžvirbliai išskrenda žiemoti, kitos dvi rūšys, lieka pas mus, netgi gyvena prie žmonių.
Erškėtžvirblis, mažesnis, panašesnis į naminio žvirblio patelę. Jį galima sutikti miške, kirtavietėse, nes yra atviresnio kraštovaizdžio paukštis. Bet pakalbėsiu apie dvi žvirblių rūšis, kurios gyvena prie žmogaus ir yra neatsiejama urbanizuoto kraštovaizdžio dalis.
Būtų keista, jeigu bet kuris sutiktas žmogus pasakytų, jog nepažįsta žvirblio. Naminis ir karklažvirblis yra panašūs, todėl dauguma juos laiko žvirbliais ir tiek. Netgi iš balso sunkoka juos atskirti, čiakši sulindę į gyvatvores beveik vienodai, žvirbliškai.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/