Sakoma, jog nėra mandagu kalbėti apie pinigus. O svetimus pinigus skaičiuoti – vos ne mirtina nuodėmė. Tačiau juk be pinigų – nė iš vietos. Nuolat žvilgčiojame į savo piniginę. Neatsispiriame pagundai pasidomėti, kaip kitiems sekasi. O kaip kitaip, jeigu šiais laikais, kad ir kas ką kalbėtų, viskas matuojama pinigais. Ekonomika. Gerovė. Talentas. Mokslas. Sveikata. Saugumas... Kur pažvelgsi, visur monetos žvanga. Pasidairykime. Pasiklausykime.
Ekonomika
Pasak statistikų, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumenko 5,1 procento. Spėliojome, kad dėl karantino ekonomika nekentės gerokai smarkiau, mat per 2009 metų krizę nuosmukis siekė net 12,7 procento. Tada juk nei viruso, nei karantino nebuvo. Šiemet lengvai kailį išnešėme. Geriau nei kai kurios ES valstybės ar net JAV. Tik nereikia džiaugtis, nes turėjome daug pinigų skolintis. O skolas teks grąžinti. Apskritai, į bet kokius pinigus reikia žiūrėti atsargiai. Pasak senovės graikų filosofo Senekos, kuo mažiau pinigų, tuo mažiau rūpesčių, kuo mažesnė sėkmė, tuo mažiau pavyduolių.
Išmokos ūkininkams
Panašu, kad senovės filosofas teisus, nes Lietuvoje nuolat pasisuka kalba, jog kai kuri ūkininkai gauna per daug išmokų. Ką tik Briuselyje didesnes europines išmokas mūsų žemdirbiams suderėjęs Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad siūlys nustatyti tiesioginių išmokų ribas. Kad išmokos būtų skiriamos tik už tam tikrą žemės plotą. Tai gali būti 500 ha. Jeigu turi daugiau, už tuos perteklinius hektarus išmokos jau negautum. Vieni sako, jog taip būtų teisingiau. Kiti tvirtina, kad didesnis ūkis sukuria didesnę pridėtinę vertę, tad tokius ūkius reikėtų daugiau nei mažesnius remti. Didesni ūkiai ir dėl gamtos negandų daugiau rizikuoja. Pavyzdžiui, šiemet stambiam ūkininkui škvalas išguldė ir pražudė šimtą hektarų, o mažažemiui nukentėjo tik vienas hektaras tokių javų, nes jis tik tiek buvo pasėjęs. Išvada: stambus ūkininkas patyrė 100 kartų daugiau nuostolių nei smulkus sodietis. Tačiau gal stambiam ūkininkui dar šimtas hektarų sveikų kviečių liko, o sodietis visai be grūdų paliko. Ir pasiginčyk, kad gudrus! Ypač Lietuvoje, kuri visi apie žemės ūkį, panašiai kaip apie krepšinį, puikiai nusimano.
Dar viena nedarbo diena?
Kai kurios patriotinės organizacijos pasiūlė Sausio 13-ąją paskelbti šventine diena. Mat kitais metais minėsime tragiškų sausio įvykių 30-metį. Tačiau yra paskaičiuota, kad dėl nedarbo dienos šalies biudžetas praranda 40-50 milijonų eurų. Dabar jau turime 16 švenčių dienų, tad dar viena diena būtų nauji nuostoliai. Nebent atsisakytume švęsti kokią kitą, anksčiau paskelbtą nedarbo dieną. Gal gegužės 1-ąją, gal lapkričio 2-ąją, gal Jonines… Turgus dėl šventinių dienų rudenį persikels į Seimą. Ir pamatysime, kas nugalės: pinigai ar valstybingumas. Galima garantuoti, kad Laisvės gynėjų diena taps šventine. Juk išrinktieji nenorės pasirodyti menkais patriotais.
Vienam paukšteliui – krūva pinigų
Madinga dabar ne tik būti patriotu, bet mylėti gamtą. Būna – už pinigus. Štai jau šešeri metai Lietuvoje vykdoma mažo paukštelio, meldinės nendrinukės apsauga. Tam paukšteliui saugoti buvo skirti 4 milijonai eurų. 3 milijonai 270 tūkstančių eurų iš ES, 730 tūkstančių eurų iš šalies biudžeto. Už tuo pinigus iš Baltarusijos į Žuvinto gamtinį rezervatą per du kartus buvo atvežta ir paleista net 100 nendrinukių. Gamtininkai džiaugiasi, kad paukšteliams Lietuva patiko. Daugiau, nei tikėtasi jų net iš žiemaviečių sugrįžo. Skelbiama, kad nendrinukių populiacija mūsų padangėje gausėja. Skeptikai skaičiuoja, kad vieno paukštelio perkėlimas į Lietuvą dešimtis tūkstančių eurų kainavo. Nepatikliai svarstoma: kas ir kaip tuos paleistus paukštelius suskaičiavo?! Aiškiai žinoma, kad kai kurie ūkininkai už įrengtas tiems paukšteliams buveines riebias išmokas gavo. Pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, kažkam gal buvo paranku rasti paukštelių ten, kur reikia. Todėl reikalingas platesnis įvertinimas. Aplinkos ministerija atliko projekto auditą. Atsakymas – viskas teisėta. Tačiau kai kam tokie projektai ir toliau kelia rūpestį: kodėl vienas ar kitas paukštelis mums svarbesnis net už į mokyklą išėjusį alkaną vaiką. Nereikia ginčytis, kas svarbesnis: ar gražiai giedantis paukštelis, ar skurstantis vaikelis. Visiems turėtų užtekti pinigų.
Pinigų kaip šieno
Juk dabar pinigai jokia problema. Juk pinigų, kaip kokių kviečių nereikia nei pasėti, nei užauginti, nei nukulti. Gamtos negandos pinigams įtakos neturi. Atvirkščiai, krizės ir kitokie kataklizmai pinigų, kuo toliau, tuo smarkiau priveisia. Skaičiuojama, kad per šimtą metų iki 2008 metų krizės Vakarų bankai į apyvartą buvo išleidę, visus pinigus paverčiant viena valiuta, beveik 5 trilijonus dolerių. Nuo 2008 iki 2020 metų ekonominei krizei suvaldyti į apyvartą bankai išmetė 10 trilijonų dolerių. O štai per 3 pandemijos mėnesius bankai papildomai į apyvartą išmetė net 6 trilijonus dolerių. Per tris mėnesius išleido daugiau nei per minėtą šimtmetį! Reikia priminti, koks skaičius yra tas trilijonas. Trilijonas – tūkstantis milijardų. Kitaip sakant, vienetas su dvylika nulių. Tad dėl pinigų nereikia sukti galvos? Kiek reikės, tiek nulių prie to vargano vieneto nupaišysime?
Išvada
Liaudis sako, jog už pinigus galima daug ką nusipirkti. Net sveikatą. Kas ankstesniais amžiais buvo neįmanoma. Tačiau kol kas neteko girdėti, kad kas nusipirktų proto. Gal todėl pasaulyje pinigų daugėja ir jie sparčiai nuvertėja?