„Kai atėjau čia dirbti, maniau, padirbėsiu kokius metus kitus ir gana, bet nė nepastebėjau, kaip penkiolika prabėgo“,- sako Pabiržės seniūnijos seniūnė Vita Zurbaitė. Jai sunkiausia seniūno darbe – matyti ašarų pilnas žmogaus akis ir suprasti, kad jam negali niekuo padėti. Seniūnijos džiaugsmai ir vargai gula ant moteriškų seniūnės pečių, bet ji nesiskundžia, nes.. neturi tam laiko.
Grėsmę kelia smegduobės
Viena grėsmingiausių problemų seniūnijoje, anot V. Zurbaitės, yra karstinės įgriuvos. „Blogiausia, kad niekas gyventojams nebekompensuoja žemės tyrimų ir, jeigu reikia išsikraustyti iš smengančių žemėn namų, taip pat niekas finansiškai neparemia. Nėra specialios programos, nėra specialia eilute išskirtų lėšų. Prieš dešimt metų kompensacinis mechanizmas veikė, dabar jo – nėra. Smegduobės atsiveria ir keliuose. Pavyzdžiui, kelyje į Balandiškių kaimą keistai įdubęs asfalto lopinys. Ir jis toks – ne vienas. Daug jų per metus sudėta, bet ta vieta kaip įdubusi, taip įdubusi. Regioninis parkas pripažino, kad tai galėtų būti smegduobė. Situacija labai ekstremali“,- neslėpė V. Zurbaitė.
Seniūnijoje yra gyventojų, kurie jau kalba apie jų kieme galinčias atsiverti smegduobes. Tačiau tyrimai jiems per brangūs, o ir parduoti tokios sodybos nepavyks, tad žmonės priversti gyventi rizikuodami savo gyvybe.
„Visa laimė, kad iki šiol nebuvo tokio atvejo, kad namas prasmegtų skradžiai. Dažniausiai, kai smegduobei atsivėrus namas skyla, žmonės stengiasi gyventi kitame namo gale“,- pasakojo V. Zurbaitė.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Virš Vakarų Lietuvos skraido JAV Karinių oro pajėgų naikintuvai