Nuolat kalbame apie demokratijos pa­vo­jus…

grės­mę lais­vam žo­džiui, penk­tą­ją ko­lo­ną, hib­ri­di­nį ka­rą, ta­čiau pa­mirš­ta­me rea­lius pa­vo­jus… To­kius kaip kal­cio trū­ku­mas! Ma­žos pie­no su­pir­ki­mo kai­nos taip su­si­lpni­no mū­sų de­mok­ra­ti­ją, kad, pra­si­dė­jus kal­cio trū­ku­mui, mū­sų pre­zi­den­tas ėmė ir su­lū­žo! Aš seniai sa­kiau – jei nė­ra kar­vių, tai nė­ra ir de­mok­ra­ti­jos! Rei­kia la­bai ste­bė­ti de­mok­ra­ti­jos svei­ka­tą, nes ki­tu at­ve­ju bus dar blo­giau…Mū­sų sau­gu­mo tar­ny­boms jau seniai trūks­ta vi­ta­mi­no A. At­ro­do, lyg ir ge­ra kryp­ti­mi žiū­ri, bet nie­ko ne­ma­to… O ši­taip nie­ko ne­ma­tant, mū­sų de­mok­ra­ti­jai ga­li pri­trūk­ti ir mag­nio…O jei­gu mū­sų de­mok­ra­ti­jai pritrūks mag­nio, vi­sus ga­li tie­siog š**ančius su­trauk­ti! Skam­ba negra­žiai, bet kaž­kam juk rei­kė­jo pa­sa­ky­ti taip, kad su­rea­guo­tų vi­si.