Naujausios
Savitumo paieškos
„Širvėnos bravoras“ – lietuviško kapitalo alaus darykla, įsikūrusi Biržų regioniniame parke. Pavadinta netoliese tyvuliuojančio ežero vardu. Darykloje gaminamas alus ir gira “Dundulis”. Tai vienintelė alaus darykla Lietuvoje, kurioje alaus ir giros virimui naudojamas garas, gaunamas kūrenant malkas.
“Dundulio” gėrimų sudėtyje yra tik natūralios medžiagos. Alus ir gira gaminami nenaudojant jokių cheminių fermentų, dažiklių, skonio stipriklių ir konservantų. Vanduo imamas iš giluminio 134 m gręžinio. Alus natūraliai fermentuojamas atvirose talpose ir brandinamas ne mažiau kaip 21 parą.
„Širvėnos bravoro“ direktorius Tomas Cesevičius prisiminė, jog daryklą, kuri Čepukuose buvo pastatyta 1991 metais, įsigijo 2010 metų pradžioje ir tų pačių metų rudenį išleido pirmą produkciją.
„Norėjome būti saviti, tad ieškojome savo vietos aludarių pasaulyje. Nusprendėme gaminti lietuviškus gėrimus su „Dundulio“ pavadinimu“, – prisiminė veiklos pradžią daryklos savininkas.
Tačiau pradžioje nebuvo nei lietuviškų apynių, nei mielių, nei salyklo iš lietuviškų miežių. Pasidžiaugė, jog pas pasvalietį aludarį Juliką Simonaitį buvo surastos savitos alaus mielės, kurios buvo patentuotos ir dabar šiomis mielėmis gali naudotis pasaulio aludariai. Jomis naudojasi ir biržiečiai.
„Dar dvejos Biržų krašto mielės – iš Drąseikių kaimo ir Vabalninko apylinkės – išsiųstos tyrimams į Londono mielių banką“, – sakė aludaris ir pastebėjo: biržietiškos mielės turi iki šiol nežinomų vertingų štamų.
Dabar aludariai jau patys augina kelias dešimtis lietuviškų apynių, kurių daigų gavo iš Kauno botanikos sodo.
Iš Dotnuvos genofondo gavo 5 grūdus salyklinių miežių „Auksinis“ sėklos. Ši veislė Lietuvoje buvo išvesta 1920 metais. Iš tų penkių grūdų aludariai dabar jau turi kelis arus lietuviškų salyklinių miežių.
„Tikimės, jog ateityje tikrai darysime alų iš lietuviškų miežių salyklo“, – tvirtino ponas Cesevičius.
„Širvėnos bravoro“ ir „Panevėžio alaus“ daryklos dirba kartu, stengiasi daryti savitus „Dundulio“ gėrimus.
Gėrimų įvairovė
Dviejuose bravoruose dabar daroma net 19 rūšių savito alaus. Ir gėrimų pavadinimai saviti: „Grynas“, „Apynėlis“, „Kietis“, „Kita Pusė“, „Džion Borna“, „Debesinis kvietinis“, „Labas vakaras“, „Pievos“, „Rasų elis“, „Sulos alus“...
„Ieškome senovės alaus darymo būdų archyvuose, kalbamės su senaisiais aludariais, – aiškino Tomas Cesevičius. – Norime su šių dienų technologijomis pagaminti kuo tikresnį seniau darytą alų“.
Ir su savita produkcija įtinka išrankiausiems vartotojams.
O savitumo tikrai galima pavydėti.
Aludariai daro žolinius gėrimus, kai vietoje apynių naudoja viržius, kiečius, liepų žiedus, vingiorykštę... Darė net keptinį alų. Tam naudojo „Biržų duonoje“ iš salyklo iškeptą duoną. Daro ir akmeninį alų, kai Čepukų darykloje misa užvirinama įkaitintais akmenimis. Daromas žemaitiškas kvietinis alus, kai užverdamas mentalas, o misa nėra verdama...
Pasak Tomo Cesevičiaus, Panevėžio darykloje daugiau eksperimentuojama su naujomis alaus rūšimis, o Čepukuose alus daromas pramoniniu būdu. „Širvėnos bravore“, kuriame dirba 18 darbuotojų, pernai buvo pagaminta 350 tūkstančių litrų alaus. Alus daugiausia pardavinėjamas Lietuvos didmiesčiuose, kur turi savo nuolatinių gerbėjų ratą. Daryklos pajėgumai Čepukuose leidžia vienu ypu išvirti 5 tonas alaus.
„Dundulio koštuvių“ šventė
Į aludarių šventę, skirtą „Širvėnos bravoro“ dešimtmečiui iš visos Lietuvos į Čepukus suvažiavo „Dundulio“ gėrimų mėgėjai. Šventė buvo galinga. Koncertavo muzikos ansambliai „Tankuojis“, „Gyvata“, „Rebel Riot“, „Lietis“, „Motorizer“.
Tradicinės aludarystės aludariai iš Joniškio, Pasvalio, Biržų rodė, kaip kubiluose salinamas, nutekinamas, rauginamas, košiamas alus... Vyko parodomosios „Dundulio barzdos“ koštuvės. Galima buvo paragauti savitų gėrimų.
Buvo demonstruojami archyviniai filmai apie aludarystę. Buvo šokių ir žaidimų.
