
Naujausios
Ir juokinga, ir liūdna, ir apmaudu, ir pikta nuolat matyti, girdėti, skaityti apie netyčinius neapgalvotus netinkamus poelgius, kitaip sakant, žioplystes.
Iš ąčiū arba ačių dar galima juoktis, tačiau didelis ačiū jau gerokai liūdina. O kaip nervina valgytojams skiriami neapmąstyti, nekonkretūs linkėjimai nežinia ko skanaus. O kiek aiškinta nesėsti už vairo išgėrus - sėsti ir sėdėti reikia prie vairo. Kur tau, žiopliai ne tik sėda už vairo, bet ir sumaišo pedalus, persūdo sriubą, užkliūva už akmens ir pargriūva, nesusipranta pasiimti grąžos, spiria ir nepataiko į tuščius vartus... Apsirinka, lepteli, neapsižiūri, pražiūri, nepagalvoja... Gė-da! Gė-da!
O juk išvengti žioplų klaidų taip paprasta. Pakanka vadovautis taisykle "Devynis kartus atmatuok, dešimtą kirpk."
Todėl štai aš niekad neišlipu iš lovos ne ta koja, nekišu nosies ir liežuvio, kur nereikia, nemetu kelio dėl takelio. Jei būčiau vairuotojas, niekad nesumaišyčiau pedalų. Jei būčiau medikas, visada nustatyčiau teisingą diagnozę. Jei žaisčiau krepšinį, nepramesčiau nė vieno tritaškio. Jei būčiau klerkas, nepadaryčiau jokių techninių klaidų, o jei tokią netyčia padarytų kiti, pastebėčiau, nesutrikčiau ir ištaisyčiau. Ką bedaryčiau, numatyčiau visas galimas pasekmes.Taip, taip, aš save pažįstu ir tikrai neklystu save laikydamas nežioplu.
Tačiau jūs, skaitytojau, klystate, jei manote, kad aš puikuojuosi esąs toks pavyzdingas. Anaiptol, kadangi esu eilinis legionierius, vienas iš legiono žioplų klaidų medžiotojų, velkančių jas į dienos šviesą visuomenės auklėjimo tikslu. Dėl sąmoningų, apgalvotų klaidų galima diskutuoti, ginčytis, kartais jose net įžiūrėti racionalų grūdą. Tačiau žioplos klaidos neatleistinos ir turi būti išgyvendintos!